His Secrets//Harry Styles

9

Mano galva ilsėjosi ant Harry peties. Galėjau jausti jūros kvapą. Mūsų mažas miestelis tikriausiai yra geriausia vieta pasaulyje. Čia pat jūra ir daugybė nuostabios gamtos, o žmonės, bent jau dauguma yra be galo malonūs.
Laikiau Harry ranką ir žaidžiau su keliais žiedais kuriuos šis vaikinas nešiojo. Tarp mūsų vyravo tylia, bet ji buvo labai maloni ir raminanti tyla. Jau buvo pradėję temti, o tai reiškė, kad mes čia ilgą laiką sėdime. Gerai, kad sumaigiau mamai žinutę, jog ši neišsigąstu, kad ilgai negrįžtu.
^Harry^
Laikas leidžiamas su Molly bėgo be galo greitai. Aš vertinau kiekvieną akimirką kurią ji leidžia su manimi. Ji galėtų leisti laiką su bet kuom, kad ir tuo Ethan kuris ją norėjo kviesti į išleistuves, bet ji dabar sėdi čia, šalia, žaidžia su mano žiedais padėjusi galvą ant peties. Tikrai tikiuosi, kad ji sutiks išvažiuoti. Turiu pasistengti ir per šias kelias savaites padaryti taip, kad ji tikrai nenorėtų išsiskirti. Tik kaip? Neturiu žalio supratimo. Reikia pabandyti paklausti jos draugų, bet esu tikras, kad jie man nieko nesakys, nes vis gi mokykloje aš esu tikra šikna. Tai tik priedanga, bet vistiek, jie tai to nežino. Maniau, kad jeigu būsiu paprastas vaikinas visi greitai suvoks, kad kažkas negerai, bet jeigu būsiu blogiukas visi šie sumušimai taps mano įvaizdžio dalimi. Jaučiu kaip Molly po truputi naikina tą priedangą, bet nesipriešinu tam, vistiek amžinai negalėsiu slėptis.
Bėgo minutės, gal net valandos. Mažutė miegojo mano glėbyje. Kaip norėčiau ją taip vadinti tikrovėje, labai norėčiau, gaila negaliu. Tai yra mano didžiausia svajonė. Aš svajoju apie tai kaip matau jos šypseną kiekvieną dieną, apie tai kaip pabundu ir ji būna šalia, bet tai tikriausiai teliks svajonėmis. Ji niekada manęs nepasirinks. Kodėl ji turėtų pasirinkti mane? Sugniuždytą, sugadintą vaikiną. Ant manęs visą vaikystę rėkė ir smurtavo žodžiais, tik paauglystėje prasidėjo ir fizinis smurtas. Tai mane sugadino. Aš esu kitoks. Visą laiką baiminuosi, kad mane visi paliks, kad aš liksiu galutinai vienišas. Mane kamuoja panikos priepuoliai, na bent jau kamavo, laikui bėgant išmokau juos sulaikyti. Aš tikriausiai nebeturėsiu laimingos pabaigos. Net jeigu ir Molly pradėtų kažką man jausti, ji greitai pabėgtų nuo manęs nes aš esu viena didelė problema. Aš plėšausi į dvi puses. Nenoriu pririšti Molly prie savęs, nes nemanau, kad ji bus laiminga, bet ir nenoriu jos paleisti. Aš net nenumanau ką daryti.
^Molly^
Pramerkiau akis tikėdamasi pamatyti savo kambarį, bet prieš mano akis buvo jūra. Nusižiovavusi kelis kartus sumirksėjau. Žvilgtelėjau žemyn, mane laikė apsikabinęs Harry.
-ilgai snaudžiau? - paklausiau. Jis silpnai krūptelėjo nuo to kaip staigiai tai pasakiau.
-nežinau, bet jau darosi vėsu. Tikriausiai turėčiau parvežti tave namo, - jaučiau jo kvėpavimą atsimušantį į mano kaklą.
-gerai, - tyliai atsakiau. Jo rankos paleido mane ir aš galėjau atsistoti. Kai jau stovėjau ant kojų ištiesiau ranką padėdama Harry atsistoti. Jis stipriai suėmė mano ranka ir atsistojo. Aš dėjau koją atgal, netyčia padėjau ją į kažkokią duobutę ir vis dar laikydama Harry ranką kritau ant smėlio nusitempdama ir jį kartų. Pradėjau kikenti kai Harry nieko nesupratęs stebėjo mane.
-aš atsiprašau, - juokiausi.
-kas čia ką tik buvo? - jis pakėlęs antakį stebėjo mane.
-aš parkritau, - vis dar kikenau. Žvilgtelėjau jam į akis, tarp mūsų akių užsimezgė akių kontaktas. Nustojau juoktis ir lyg paskendau jo akyse. Net prietemoje jos buvo be galo žalios. Visą laiką maniau, kad jo akys yra kažkas tobulo, bet iš arti jos dar gražesnės. Mano mintys buvo nutrauktos Harry lūpomis prisilietus prie manųjų, nežinau kodėl, bet man net nereikėjo dvejoti, aš atsakiau. Mano rankos automatiškai įsivėlė į jo garbanas. Mano pilve įvyko tikras sprogimas. Kas tai per jausmas? Pirmą kartą jaučiu. Ne... Tai negali būti meilė. Ar gali?
^Harry^
Ją bučiuodamas rizikavau ir vėl būti be gailesčio atstumtas. Mano nuostabai taip neatsitiko. Ši maža būtybė man atsakė. Ji rankomis silpnai pešė mano plaukus. Ji kėlė šį keistą jausmą mano pilve. Kas tai galėtų būti? Pirma kartą ji jaučiu. Negi tai jausmas stipresnis už susižavėjimą? Meilė?
...
-pasilik, - ji pagriebė mane už rankos kai ją atvežiau namo.
-aš nežinau ar... Na... - kažką sumikčiojau.
-mama nesupyks, be to nes neketiname daryti kažko blogo, - ji šypsojosi, - nagi, Harry, - aš tuoj išprotėsiu.
-gerai, - tariau. Ji supynė mūsų pirštus ir tiesiog įtraukė į namo vidų.