His Secrets//Harry Styles

5

Taigi, supratau, kad paėjusioje dalyje pamiršau įdėti naujų veikėjų nuotraukas, tai jos yra šioje dalyje. ^

----------------------

-atidaryk duris, šunsnuki! - trankiau jo namo duris. Žinau, kad elgiuosi nemandagiai, bet nieko negaliu pakeisti, aš be galo pikta. Staiga jis pravėrė duris ir atrodė gana nustebęs.

-Molly, eik namo! Tu čia negali būti! - jis išėjo į lauką uždarydamas už savęs duris.
-neaiškink man, - sušnypščiau, - kokią teisę tu turi šitaip puldinėti mano draugą!? Tu esi suknistas šūdo gabalas! Pasinaudoji mano geranoriškumu ir po to vėl vaidini, kad nieko nebuvo! Negaliu tavęs pakęsti! - rėkiau ant jo. Akies kraštu mačiau kaip mus stebi senyvo amžiaus moteris. Galiu prisiekti, kad girdėjau kaip ji skanduoja už mane.
-tai dabar aš kaltas? - pakėlė jis antakius, - negaliu patikėti... Tai tu buvai ta kuri mane ignoravo, - jis buvo teisus, bet aš nesiruošiau pasiduoti.
-na, aš turėjau pagrindą taip elgtis. Tu buvai tikras šūdžius! - sušukau.
-aš? - jis atrodė nustebęs, oh tik nesakykite, kad įžeidžiau ponulį.
-taip tu! O dar po to drįsti sumušti mano draugą be jokios priežasties, tu neįtikimas, Harry Styles,- šnypščiau kai staiga buvau užčiaupta jo lūpų. Vaikinas stipriai suėmė mano rankas ir neleido nuo jo atsitraukti kad ir kaip muisčiausi. Kaip jis drįsta taip mane iš niekur nieko bučiuoti?! Turiu pripažinti, kad ji štai daro beprotiškai gerai, bet vistiek. Pajaučiau kaip jo ranka atsipalaiduoja ir aš gavusi progą trenkiau jam per veidą. Vaikinas atrodė nustebęs.
-kas per velnias?! - sušukau atsitraukdama nuo jo. Harry vis dar viena ranka laikė manąją.
-žinai ką? Važiuojam kai kur, mums reikia pasišnekėti, - pradėjo jis tempti mane link motociklo.
-niekur aš nevažiuosiu, - sustojau lyg statula neleisdama jam eiti. Jo piktas žvilgsnis sutiko manąjį.
-nesispyriok, - pavartė jis akis, - tai svarbu.
-ne! - ištraukiau savo ranką iš jo, - kada jus suknisti vyrai suprasite, kad negalite taip tampyti moterų lyg marionečių!? Tiesiog palik mane ramybėje, - suburbėjusi apsisukau ir pradėjau eiti iš jo kiemo.
-Molly, palauk, - jis pasivijo mane, - aš tikrai noriu tau viską paaiškinti, bet bijau, kad tu susidarysi siaubingą nuomonę apie mane ir pradėsi manęs vengti, - nedrąsiai tarė jis. Taip ir galvojau, kad čia kažkas vyksta, bet kas?
-o tu pabandyk. Blogiau nebus, - gūžtelėjau pečiais. Jis prikandęs lūpą pasukiojo galvą į šonus duodamas neigiamą atsakymą. Tyliai atsidusau, - na, tai tavo pasirinkimas. Tiesiog turėk omeny, kad aš amžinai nelauksiu, - nusivylusiu balsu paskiau ir palikusi jį ten vieną patraukiau namo.
...
-tai jis tieko nepasakė? - paklausė Ariel kartu su manimi gulėdama ant mano lovos. Aš atsidusau.
-ne... Aš nesuprantu jo. Ta prasme aš tikrai noriu jį pažinti labiau, bet jis pats nenori man nieko pasakoti, aš nebežinau, - rankomis užsidengiau veidą.
-bet gal tu pati jam trukdai leisti jį pažinti, - apsikabino ji mane, - tiesiog praleisk su juo daugiau laiko. Beje su kuo eisi į išleistuves? - tyliai pridūrė ji.
-nesijaudink, ne su Ethan, žinau, kaip jis tau patinka,- po mano žodžių ji sukikeno, - tikriausiai pasiimsiu Luke, pasiausime abu kaip visada. Juk žinai mus, - dabar jau abi nusijuokėme.
-man įdomu ką šiais metais jūs padarysite mokslo metų pabaigos proga. Tai turi būti įsimintina, nes vis gi paskutiniai metai.
-mes turime nuostabų planą, bet mums reikės ir tavo su Rena ir dvynių pagalbos, - tariau, - planuojame į įvairius kabinetus sunešti įvairius daiktus. Tarkime į vieną kabinetą sunešime visas klaviatūras, į kitą arbatinukus, kamuolius ir dar įvairius daiktus.
- o Dieve, - juokėsi ji, - mums geruoju nesibaigs.
-bet bus smagu, - abi kikenome.
-kas tokio juokingo merginos? - pro duris įžengė mama, - negi jau su Luke kažką suplanavote?
-aha, - atsisėdau žvilgtelėdama į ją.
-kaip suprantu jau laukti raštelio iš auklėtojos? - linktelėjau ir ji žaismingai nusijuokė, - gerai merginos aš turiu greitai nuvykti iki ligoninės, staigus iškvietimas. Pabūsite vienos?
-žinoma, - choru tarėme su Ariel.
^Harry^
Mąsčiau apie Molly. Aš tikrai noriu jai pasakyti visą tiesą, bet ji yra be galo komplikuota. Kas jeigu ji mane atstums? Kas jeigu ji viską išplepės. Ne, ji to nepadarytų... Žinau. Aš pakviesiu ją į pasimatymą ir ten viską papasakosiu. Pasiėmęs į rankas jau norėjau keliauti iki Molly ir viską išsiaiškinti kai staiga pro mano kambario duris įžengė Bobby.
-nupirkai ko prašiau? - kreivai išsišiepė jis. O blemba, visai pamiršau. Šūdas.
-ne... atleisk, - sumurmėjau.
-žinai kokios pasekmės tavęs laukia? - jis ėjo link manęs. Nieko nedariau, nebemanau, kad tai yra kažkiek verta.
-taip, - tyli aimana paliko mano lūpas kai jo kumštis susitiko su mano pilvo. Tada dar keli ir dar keli smūgiai. Akyse temo, galva po truputi sukosi, greitai nieko nebemačiau. Prieš visiškai atsijunkdamas pamačiau nedidelė kraujo balutę ant grindų. Negi tai pabaiga? Aš negaliu mirti. Negaliu į kapą nusinešti visų savo jausmų kuriuos jaučiu Molly.