His Secrets//Harry Styles

4

Sėdėjau valgykloje prie stalo kartu su Ariel ir dar keliais draugais. Jaučiausi kiek liūdnai, nes mokykloje Harry net nežvilgtelėjo į mane. Jis ir toliau sėdėjo su savo blogiukų gauja, prie jo trynėsi kelios mokyklos 'gražuolės'. Tai žinoma ko aš daugiau galėjau iš jo tikėtis. Jam prireikė pagalbos, jis pasitrynė aplink mane kol gavo tai ko jam reikėjo. Todėl jis ir išbėgo ryte iš mano namų. Aš negaliu daugiau jam nusileisti, galvojau, kad jis kitoks, pasirodo klydau.
-viskas gerai, Kate? - paklausė Luke. Šitas vaikinas yra tikrai keistas. Jis atsisako mane vadinti mano pirmuoju vardu, mat Kate jam skamba gražiau.
-taip žinoma, - šyptelėjau.
-tu beveik nepalietei savo blynų, - susirūpinusiai tarė Ariel.
-aš tiesiog giliuose apmąstymuose. Visgi po poros savaičių baigiamieji testai, labai jaudinuosi, - na tai buvo tiesa. Aš tikrai be galo bijojau, kad neišlaikysiu. Aš jau tiksliai esu nusprendus ką darysiu ateityje. Noriu būti botanikė. Myliu gėlės ir visus kitus augalus, noriu, kad jie suptų mane visą amžinybę.
-viskas bus gerai, tau viskas pavyks, - pagaliau prabilo ir Rena, mergina ryškiai rausvais plaukais. Ji tik atrodo grėsmingai, bet iš tiesų ji yra tikras angelėlis.
-o jeigu ne, - numykiau. Man dar kažką sakė, bet nieko nebegirdėjau, nes mano žvilgsnis nukrypo link Harry stalo. Garbanius net nesigėdydamas stebėjo mane, jis nekreipė dėmesio į tai, kad Rachel trinasi prie jo. Greitai nusukau žvilgsnį nuo jo.
Nuskambėjo skambutis ir visi išėjo į pamokas. Likome tik aš ir Luke, nes aš neturiu pamokos o Luke nėjo, nes nepasiruošė atsiskaitymui. Mes kartu lėtai žingsniavome koridoriumi kai staiga užgirdau kažką šaukiami savo vardą.
-Molly! - atsisukusi pamačiau Harry.
-o šūdas, - pagriebiau nieko nesupratusį Luke ir pradėjau bėgti. Po kiek laiko stabtelėjau ir apsižvalgiau ar ji mūsų nesiveja. Mano laimei buvome tik jis ir aš.
-kas čia buvo? Kas vyksta tarp tavęs ir Harry Styles? - paklausė jis gyliai kvėpuodamas.
-na, yra galimybė, kad gal būt jis vakar pas mane praleido naktį, - atsargiai tariau. Luke išpūtė akis, - mes nesimylėjom.
-kodėl?
-kas kodėl? - suraukiau antakius.
- kodėl tu jo nepaėmei, gi karščiausias mokyklos vaikinas buvo pas tave kodėl tu su juo nepasimylėjai? - aš net užspringau oru.
-Dieve, Luke! Aš nesu kekšė! - jis pradėjo juoktis.
-žinau, bet aš būčiau jį paėmęs, - kvailai šyptelėjo jis.
-Luke, Harry nepatinka vaikinai. Be to jis tikras šiknius. Net nebandyk pasidėti su juo, - rimtai tariau.
-žinoma kaip pasakysi.
...Po savaitės...
-po to karto nebemačiau Harry, - tarė mama tvarkydama kažkokius popierius. Kartais po pamokų mėgstu užeiti pas ją į darbą, tiesiog pasėdėti, paplepėti.
-tu gi žinai ji, labai kietas blogiukas. Net nesistebiu, - melavau. Aš jo vengiu, nes tiesiog nieko tarp mūsų negali būti. Geriausia bus jeigu iki šių metų pabaigos mes nebendrausime.
-žinoma, - atsiduso ji, - tu jam patinki,- šyptelėjo mama.
-norėtum, - suprunkščiau atsiremdama į sieną.
-aš rimtai, mačiau kaip jis tą naktį į tave žiūrėjo. Harry yra geras vaikinas, tiesiog nemoka to parodyti. Staiga pradėjo skambėti mano telefonas. And ekrano švietė Ariel vardas. Nieko nelaukusi atsiliepiau.
-o Dieve, Molly, gerai kad atsiliepei. Harry tuoj primuš Ethan ir o Dieve! - cypavo ji.
-kur jūs esate?! - pašokau nuo suoliuko. Mama suraukusi antakius žiūrėjo į mane.
-stadione prie mokyklos, prašau greičiau ateik, - kūkčiojo ji. Puikiai suprantu ją, Ethan yra vienas iš mūsų draugų.
-tuoj būsiu! - tai pasakiusi padėjau ragelį, - mama aš turiu eiti, greitai, - sumalusi tiesiog išlėkiau iš ligoninės. Gerai, kad mokykla vos už 5 minučių kelio.
Atskubėjusi iškarto pamačiau nemažai susirinkusių mokinių stadione. Prabėgusi susiradau Ariel. Jos tušas buvo nubėgęs iki pat smakro. Žvilgtelėjau į besimušančius vaikinus. Harry sėdėjo ant Ethan ir jį talžė. Žinoma šis nežiopsojo ir taip pat gynėsi. Blemba ką daryti?
-Harry baik! - priėjusi užrėkiau, bet niekas nekreipė į mane dėmesio. Priėjusi arčiau Harry pagriebiau jo megztinio kapišoną ir gerai timptelėjau už jo taip atskirdama juos. Ariel iš karto pribėgo prie Ethan ir padėjo jam atsistoti.
-kas per velnias? - užrėkiau ant Harry, - jis žvilgtelėjo į mane ir nusivalęs kraują nuo lūpos braudamasis pro žmones dingo. Atsidususi apsisukau žvilgtelėdama į Ethan. Priėjusi prie jo nuvedžiau prie vieno iš suoliukų ir leidau jam atsisėsti.
-Molly, - sukuždėjo Ariel, - jie susimušė, nes Ethan norėjo tave vestis į išleistuves, - tyliai pridūrė ji. Šokiruota pažiūrėjau į rudaplaukę. Nežinojau ką sakyti todėl tiesiog sukritau šalia Ethan. Kas jam negerai, kodėl jis taip elgiasi?
-Molly aš tikrai atsiprašau, - atsiduso Ethan.
-tai ne tavo kaltė, - uždėjau ranką ant jo peties, - man reikia jį surasti ir rimtai pašnekėti. Jūs susitvarkysite?- jie abu linktelėjo. Atsistojusi palikau juos ir patraukiau link Harry namų. Puikiai žinojau kur tas šiknius gyvena, tad nebus sunku jį surasti.

°°°°°°°°°°°°°°°
Tai va... Jūsų rašytoja būsimoji sugebėjo iš rašymo standartizuoto surinkti 50% (10 taškų iš 20) ar nenuostabu? Oof
Btw nesitikėkite, kad ši istorija bus kaip visos kitos mano kur yra 40+ dalių. Šioje bus tikriausiai ne daugiau nei 20.