His Secrets//Harry Styles

14

^Harry^
Visi jautėmės mieguisti. Molly snaudė vis dar būdama mano glėby.
-manau jau važiuosiu, buvo smagu, - nusižiovavo Luke.
-palauk, aš kartu su tavimi! - sustabdė jį Ariel. Jie kartu atsistojo ir atsisveikinę paliko mus šešiese.
-aš taip pat tikriausiai važiuosiu, - tyliai tariau, kad nepabudinčiau savo princesės.
-pasirūpink ja, - mirktelėjo man Liam. aš tiesiog nusišypsojau.
Atsistojau rankose laikydamas Molly ir nuėjau automobilio link. Stipriai laikiau rankose savo mažytę, nes vis dar bijojau, kad tai tėra sapnas, bijojau, kad ji tiesiog dings iš mano rankų.
Pasodinau ją į priekinę keleivio sėdynę ir uždaręs duris norėjau eiti link vairuotojo vietos, bet vos tik apsisukęs sutikau Rachel.
-važiuojam pas mane, mažuti? - ji suko plaukų sruogą ant piršto.
-palik mane ramybėje, Rachel, tarp mūsų viskas baigta, - suurzgiau apeidamas aplink ją.
-kaip suprati viskas baigta?! - ji suriko atkreipdama mano dėmesį.
-va taip paprastai viskas baigta, - tariau žiūrėdamas jai į akis. Negi ji verkia?
-aš... aš tave mylėjau, o tu? - nušniurkščiojo nosimi ji.
-būtum mylėjus, nebūtum su visais barškinusi, - tariau. Nebekreipiau dėmesio į jos šūkavimus ir įsėdusi į automobilį pajudėjau iš stovėjimo aikštelės.
Prabėgus porai minučių pastebėjau, kad Molly prabudo.
-hey, mažute, pabudai? - tyliai paklausiau atkreipdamas jos dėmesį. Ji atsisuko į mane. Merginos veidelis atrodė taip mielai. Ji buvo prisimerkusi ir jos antakiai buvo suraukti. Manau, kad Molly nelabai suprato kas vyksta, - mes jau važiuojam link tavo namų, - paaiškinau.
-kodėl? - šis klausimas paliko jos lūpas.
-nes tu užmigai ir jau darosi vėsu lauke, - atsakiau įvažiuodamas į Molly gatvę.
-oh, - atsiduso ji.
-liksi? Mano mamai naktinė pamaina, aš nenoriu būti viena, - ji paklausė kai įvažiavau i jos kiemą.
-žinoma, mažute, - išjungiau automobilio variklį.
Mergina išlipusi iš automobilio pasirąžė ir nusižiovusi pradėjo savo megztinio kišenėse ieškoti rakto. Priėjęs prie jos girdėjau kaip mano mažytė kažką burbuliuoja po nosimi.
-aš nerandu raktų, - atsiduso ji atsisukdama į mane. Aš sukikenau, - ar tu šaipaisi? - suraukė ji antakius.
-raktai pas mane, nes juos pati palikai mašinoje, kad kartais nepamestum, - pamojavau jai raktais tiesiai palei nosį. Ji tiesiog pavartė akis ir praleido mane, kad galėčiau prieiti prie durų. Durų spyna spragtelėjo. Atvėręs jas įleidau Molly į namą. Šviesos nejungėme. Be žodžių abu nužingsniavome į merginos kambarį, nusirengėme ir atsigulėme į lovą. Molly galva ilsėjosi ant mano krūtinės. Aš atsargiai glosčiau jos plaukus.
-miegi? - sukuždėjau po keleto minučių.
-ne, - ji atsiduso.
-apsigalvojai dėl iškeliavimo? - nedrąsiai paklausiau.
-Harry, - suzyzė ji, - aš nežinau, juk sakiau, kad viską sužinosi išleistuvių vakarą.
-žinau, bet aš labai jaudinuosi, kad jeigu tu kažkur užtruksi ir aš išvažiuosiu vienas, arba aš pralauksiu tavęs visą naktį, o tu taip ir neateisi, aš tiesiog negaliu to išmesti iš galvos.
^Molly^
Klausiau švelnaus Harry balso. Iš esmės sakiau tiesą. Aš noriu su juo išvažiuoti, bet nežinau ar man užteks drąsos tai padaryti.
-nesijaudink Harry, aš niekuomet nevėluoju, jeigu aš sutiksiu su tavimi, aš būsiu ten laiku, - nusišypsojau stipriau apsikabindama jį.
-o jeigu tau kas atsitiks keliaujant link manęs?
-tu pajausi, Harry, o dabar miegok.
-labanaktis, princesė.
-labanaktis.
...
Pramerkiau akis dėl mano pradėjusio skambėti žadintuvo. Kai jau norėjau ištiesti ranką ir jį išjungti, Harry mane aplenkė ir ištiesęs savo ilgą ranką užtildė erzinantį garsą. Mes gulėjome toje pačioje pozicijoje kaip ir užmigdami.
-labas rytas, mažyte, - šiek tiek atsitraukiau, kad galėčiau pamatyti jo akis.
-man labai patinka tavo rytinė šukuosena, - sukikenau.
-o man taviškė, jis ranka pakėlė mano plaukus.
-hey! - sukikenau, - gerai, keliamės miegaliau, laikas keliauti į mokyklą, - ištrūkau iš jo glėbio išlipdama iš lovos. Harry suaimanavo.
-nenoriu niekur eiti, aš tiesiog noriu praleisti laiką su tavimi, - tarė jis viena akimi žiūrėdamas į mane.
-nagi, kelkis, tingini, - sukikenau ir paėmusi jį už rankos padėjau atsisėsti, - aš greitai apsirengsiu ir tuomet galėsime iki tavęs nuvažiuoti, kad pasiruoštum pamokoms.
...
Ant kelių gulėjo mano kuprinė. Ji buvo beveik tuščia, nes paskutinė savaitė visos knygos jau atiduotos.
-aš greitai, gerai? - tarė Harry sustodamas savo kieme. Norėjau eiti kartu, kad įsitikinčiau, kad jam niekas neatsitiko, bet Harry nenori, kad eičiau į jo namus dėl savo saugumo, tad tiesiog linktelėjau duodama jam teigiamą atsakymą. Jis pakštelėdamas man į skruostą iššoko iš automobilio ir nubėgo į namus.
Kantriai laukiau kol jis grįš, bet tuo pačiu ir nerimavau. Jeigu jam kas atsitiko? Ne, Molly, nurimk, viskas bus gerai, praėjo tik dvi minutės, jis gi turi pasiruošti pamokoms.
Pradėjau apžiūrinėti automobilį. Niekada labai nesigaudžiau automobiliuose, jie tiesiog nebuvo kažkas kas mane domintų. Didžiuojuosi Harry, kad jis seną automobilį sugebėjo sutvarkyti ir paversti gana jaukiu. Apsisukau žvilgtelėjau į galinę sėdynę. Ten gulėjo pora pagalvių ir susuktas pledas. Ir tada man toptelėjo mintis. Ar Harry čia kartais nakvoja? Ar jis taip daro, kad išvengtų Bobby? Bet gi jis galėtų nakvoti pas mane, vistiek dažnai taip būna. Reikės paklausti kai jis grįš.

////

Kas jeigu pasakyčiau, kad šios istorijos pabaiga jau ne už kalnų?