Dark Styles -12-

372 11 0
                                    

Harry pov*
Akies krašteliu pastebėjau, kad prie mūsų artinasi Sem,  ar koks ten jo vardas.
- Labas. - Tarė jis.
- Sveikas. - Atsakė Nora. Sem lyg niekur nieko priėjo prie Noros ir apsikabinęs per liemenį prisitraukė arčiau.
- Sem mes turim pasikalbėti. - Panikuojančiai kalbėjo Nora.
- Aha tik po to,pasiilgau tavęs. - Tai taręs bandė ją pabučiuoti, nors ji ir priešinosi.
- Ei tu asile! Nelysk prie jos!- Nustūmiau jį nuo Noros,ir jai liepiau išvesti Niall iš čia. Sem pakilo nuo žemės ir bandė trenkti man, kai aš pasilenkiau ir staigiai atsistojęs trenkiau jam. Staiga išgirdau Niall verksma ir atsisukęs pažiūrėti kas jam gavau stiprų smugį į žandikaulį nuo Sem. Jutau savo krauja, tai man nepatiko, visiškai isiūtęs puoliau ant jo ir parvertęs ant žemės talžiau, atrodė, kad mano pasamonė aptemo, nebemačiau nieko iki kol buvau patrauktas nuo jo.
- Avine aš tave į teisma paduosiu, tu man nosi sulaužei! - Girdėjau to pašlemėko balsą kai mane traukė kuo toliau.
- Gal išmoksi, kad moteris reikia gerbti! - Sušukau. Vaikinai kurie mane atplėšė nuo jo paleido mane ir aš pasakęs, kad man viskas gerai,  nuėjau   ieškoti Noros. Pastebėjau ją ant suoliuko, Niall graudžiai verkė. Vis artėdamas išgirdau jo balsą.
- Ar tėveliui viskas gerai? - Nora vis ji ramino,nors ir jos akyse jau mačiau besikaupiančias ašaras. Priėjau nepastebėtas, paėmęs Norai už smakro švelniai pakėliau jos veidą į save ir kita ranka nuvaliau jau norėjusias ištrūkti ašaras.
- Tėtį! - Sušuko Niall ir stipriai mane apkabino. Pakėlias jį ant rankų sukau ratu. Jis juokėsi, girdėjau ir Noros juoka, man buvo gera. Niekada seniau nebuvau jautęs tokio jausmo, bet jis buvo pasakiškas.

Noros pov*
Tikrai buvau išsigandusi dėl Harry ir Semo. Kai Hazz nuleido Niall ant žemės, pastebėjau praskelta jo lūpa. Pakilus nuo suoliuko priėjau prie jo ir apžiūrėjau tą vieta, nors Hazz ir tikino, kad tai nieko tokio.
Nieko nelaukus pranešiau, kad einam namo, dinfesikuosiu Hazz žaizda. Aš visada per daug jaudindavausi dėl menkiausiu nubrozdinimu ar panašiai, buvau labai atsargi, o jei pasitaikydavo nelaimė, imdavausi visų reikiamų priemonių.

Einant gatve vaikinai nulėkė į prieki, Hazz tikrai laimingas kai šalia jo yra Niall, bet vistiek ne kaip jaučiuosi dėl Sem, jis mane priglaudė kai bėgau nuo Hazz, padėjo susirasti darba, buvo tikras draugas, o kaip aš jam atsilyginau, Hazz kumščiais? Aš taip negaliu, turiu pasikalbėti su Hazz, tikiuosi jis supras.

Viešbutyje.
Noros pov*
Niall išėjo su aukle, puiki progą pasikalbėti su garbanėlę.
- Hazz. - Kreipiausi į jį.
- Taip? - Atsakė klausiamai. Kai steb ėjo veidrodyje jau sutvarkyta savo praskelta lūpa.
Nežinojau kaip turėčiau jam tai pasakyti. Bijau,kad jis mane užsipuls.
- Harry. Matai, ne kaip gavosi su Semu. Jis man padėjo,o aš jam atsidėkojau sumušimais. Nežinau, bet jaučiu kalte dėl to, ką padariau. - Hazz atsisuko į mane, mačiau jo veide susierzinima. Jis suprato apie ką eina kalba, bet vistiek panoro tai išgirsti iš mano lūpų.
- Ir ką turi omenį?
- Tiesiog manau, kad turėčiau...
Nebetęsk - Jis mane pertraukė.- Aš žinau, ką turi omenį,aš grižiu pas Sem, nes jo man gaila. Taip?
- Hazz aš...
- Aš klausiu ar taip? - Jaučiau jo pykti kiekviename ištartame žodyje.
- Taip. - Pasakiau kuo tyliau.
- Aš negirdžiu.
- Po velniais taip. - Tariau įgavusi šiek tiek drąsos kuri staigiai išgaravo, vos pamačius jo žvigsni. Jis priėjo prie manęs, atsisėdo ant lovos ir žvegė kūna veriančiu žvigsniu.
- Aš noriu, kad tu man pasakytum, kad tau ši diena nieko nereiškė. Kad ji buvo eilinė tavo užgaida, kad man prislietus - Pajaučiau Styles ranką sau ant šlaunies,ji kilo vis auščiau tuo pat metu mane nukratė elektra. - Tavo kūnas nesuvirpa. Aš noriu,kad tu pasakytum,kad aš tau NIEKO NEREIŠKIU. - Jo balsas skambėjo švelniai, nežinojau, ką turėčiau jam ištarti. Visa tai buvo pasaka, pasaka kuri manau, neturės laimingos pabaigos.
- Harry. Tai buvo nerealu. Tai buvo nepakartojama, bet tai buvo per daug gerai, kad būtu tiesa.
- Nora. Taip gal tai per daug gerai, kad būtu tikra, bet nesuprantu vieno, jei tau taip gera, kodėl niekada nepasirenki manęs.
- Nes aš bijau.
- Ko?
- Vėl likti viena. Aš bijau, kad tu bet kada gali dinkti iś mano gyvenimo, kaip padarei tą praeita karta. Aš bijau prarasti tave vėl...
- Tau nereiks manęs prarasti aš visada šalia.
- Duok tris priežastis kodėl tai turėtu būti tiesa.
- 1. Niall 2. Tu 3. Dėl Dievo meilės aš tave myliu!
- 1,2 priežastis tau nesutrugdė išvykti,o trečiajoji, tiesiog pamiršk mane.
- Aš negaliu! Bandžiau, bet vis grįždavau.
- Kaip suprasti grįždavai?
- Aš dalyvavau Niall gimime. Tas daktaras su kauke kuris laikė tavo ranką buvau aš. Aš grįždavau per tavo ir Niall gimtadienius, tos anoniminės dovanos buvo mano. Aš dalyvavau Niall krikštynose. Buvau per Kalėdas ir kučias.  Aš niekada jūsų taip ir negalėjau palikt. - Buvau šoke. Pykau, šmeižiau, linkėjau jam tik blogo,o jis jis visada buvo šalia. Jis niekada mūsų nepaliko. Kokia aš kvaiša...

Kažkas kitokio? Ką manot? Nepamirškit vote ir komentuoti😍

Dark StylesWhere stories live. Discover now