Dark Styles

Dark Styles -20-

Savaitė po Harry ir vaikinų išvykimo.

Harry pov*
-Tai vaikinai mes negalim poilsiauti privalome viską daryt tiksliai, greitai ir be klaidų, kiekviena klaida gali mums kainuoti givybe. - Tariau apskaičiuodamas plano pasisekimo ir visiško š procentus. Planas turėjo būti labai gerai ir tiksliai apskaičiuotas, net viena smulkmena kuria praleisčiau būtų nepateisinama, o atlikti darbą gerai žiauriai sunku, kai galvoje vien Noros su sunelių ašaroti veidai. Nežinau kas man darosi, valgyt negaliu, miegot taip pat, net normaliai bendrauti su vaikinais negaliu, nes viskas primena Nora. Esu užsidaręs savyjee ir nieko neįsileidžiu, nebeturiu gyvenimo tikslo, dabar man svarbiausia tai užbaigti, kad Nora ir mano čempionas būtų saugus ir nesvarbu ar man dėl to reikės mirtį.

Noros pov*
Ta vaizdą atsimenu puikiai Harry Niall Liam Louis Zayn lipančius į lėktuvą, veidu tekėjo ašaros kurių negalėjau sustabdyti kaip ir patikėti tuo ką man pasakė mano brolis, tai ne tiesa... Aš žinau, kad Harry ir Niall meluoja... Jei ne tai kodėl jie taip skubiai išvyko, ir kodėl Harry atrodė toks nesuprastas, susirūpinęs ir kodėl jo akyse mačiau ne nusivilima ar skausmą, o viltį... Meile ir susirūpinimą. Dabar sėdžiu ir su mažuoju Styles žiūrim animacinį filmuką, kai staiga mane supykina.Nieko nelaukus nuskubu į vonią ir kaip eilinį sykį išvemiu tai ką neseniai valgau, kas man? Sirgti nesergu... Ne to būti negali... Aš negaliu lauktis, man dabar periodas, pala ką? Jis vėluoja... Man jo dar nėra nors turėjo prasidėt... Ne ne ne ar gali būti, kad savo pilvuke auginu dar viena Styles?

Harry pov*
- Harry tu atrodai klaikiai. - Tarė į kambarį įėjas Liam, jis visada mumis rūpinosi lyg tėvas... Juokinga ar ne? Jis  panašaus amžiaus kaip mes, bet elgiasi kaip mūsų visų tėvas ir tai tikrai veikia, mes jo klausom.
- Liam taigi žinai, kad negaliu to sustabdyt. - Tariau kiek suirzęs.
- BLET STYLES! Dabar keli savo subines ir eini paskambint Norai per Skype, o jei ne nutemsiu tave ten.
-Liam taigi žinai...
- AŠ PASAKIAU STAIGIAI! - Nežinau dėl ko, bet jam nusileidau ir padariau taip kaip jis liepė.
Jau kokias 5 min sėdžiu prie laptopo ir bijau paspaust ta vienintelį migtuka. Blemba Harry susiimk. Užsimerkiau, įkvėpiau ir paspaudžiau.
Tas erzinantis garsas kai ji neatsiliepia, jau buvau praradęs viltį, kad ji pakels, bet prieš mano akis išoko ta pati miela, graži mano mergytė.
- Taip?,- Atsiliepė ji. Jį kažką labai kruopščiai gamino. Tylėjau, negalėjau ištart nei žodžio, ji tokia graži, kaip jos pasiilgau.
- Mama kas skambina? - Išgirdau dar viena labai pasiilgsta balsą. Ahh mano čempionas.
- Iš tikro nežinau pažiūrėk jei gali mielasis. - Ir ta akimirka prieš mane stovėjo mielas žaliaakis berniukas. Jis atrodė labai laimingas ir nustebęs.
- Tėveli? Mama čia tėvelis!! - Vaikas pradėjo šokinėt iš laimės. Noros laikytas puodas krito ant žemės ir sudužo. Ji kažką tyliai šnibždėjo.
- Nora ar viskas gerai? - Ištariau netvėres tos tylos.
- Tu mūsų nepalikai, tu... Tu mūsų ne palikai! - Iš pirmo tyliai, bet vėliau garsiai ištarė Nora.
- Nora leisk paaiš..
- Tu neįsivaizduoji kaip tavęs pasiilgom. - Kalbėjo ji su šypsena. - Tu išvykai, bet dėl ko? - Jos sutrikęs veidas skrodė mane pusiau.
-Nora bus geriau jei tu nežinosi. - Tariau kiek nuliūdęs.
- Prašau pasakyk, mane tai žudo, jei tai tiesa, ką man sakė Niall tai to tikrai nebuvo, patikėt... Maldauju išklausyk. - Tarė ji, jos veidas buvo prislėgtas.
- Nora.. Tai ne dėl to.. Tai tiesiog per daug komplikuota. - Tariau perbraukdamas pirštais per plaukus.
- Harry kas tau? Tu atrodai siaubingai..
- Tai dalis to, ko tau geriau nežinot. Tiesiog noriu, kad žinotum labai tave myliu, tave irgi čempionė - Tariau parodydamas į mažąjį garbanu. - Prašau saugokitės, nesileiskite jokių nepažįstamų ar įtartinų žmonių į namus. Prašau saugokit vienas kitą, myliu jus. - Tai taręs išjungiau pokalbį. Jaučiausi atsigavęs, visko ko man reikėjo tai jie, tie du mano angeliukai. O dabar metas imtis darbų, taręs savo mintyse pakilau nuo lovos ir nuėjau į virtuvę. Gerai jie visi buvo čia.
-Vaikinai pradedam planą! - Sušukau.

Noros pov*
Rinkau puodo šukės ir svarčiau ką omenį turėjo Harry. Staiga išgirdau skmabuti į duris nieko nelaukus padėjau šukes ant stalo ir nuėjau atidaryti. Padarius duris kiek nustebau.
- Sveika aš tavo kaimynė. Nauja kaimynė. - Tarė miela mergina. Tikriausiai, kad miela, bent man jau taip atrodo.
- Sveika, gal kavos? - Tariau bandydama atrodyti kuo svetingesnė.
- Tai žinoma. - Tarė mergina. Įleidau ją į buta uždariau duris, bet jų nera kinau. Turėjau kažko bloga nuojauta dėl jos.
- Sek paskui. - Tariau ir nupėdinau į virtuvę. - Tu jauskis kaip namie, o aš trumpam į miegamąjį. - Tariau ir palikau ją. Nuėjus į miegamąjį pakėliau čiužinį iš ten išsitraukiau kadaise rasta Niall ginklą, niekada nesupratau, ką jis veikia pas Niall. Užsikišau jį už kelnių ir ant viršaus užsileidau palaidine, gyliai įkvėpus grįžau ten. Nieko nelaukus ėmiau gaminti kava.
- Žinai, aš visai ne tavo kaimynė ir visai ne kavos pas tave. - Tarė mergina kai aš stovėjau nusisukus. Atsisukau į merginą kuri prieš mane laikė ginklą, mano kūnas ėmė drebėti. Staiga...