Dark Styles

Dark Styles -17-

Noros pov*
Staiga prieš akis praskriejo visos tos akimirkos praleistos drauge. Visi vargai, skausmas, ašaros, bet tai niekai palyginus kokį džiaugsmą jaučiau būdama šalia jo, o dabar... Dabar galim sakyt viskas griūva, palikau jį, išvykau ir kur jis dabar komoje? Negaliu, aš taip negaliu.. Negaliu jo palikti nors ir atrodo, kad noriu, ar bent jau bandau save įtikinti, kad noriu.
Taip ant grindų prasėdėjau gal kokias geras 30min. Vis negalėjau patikėt, kad tai gali būti tiesa.
Dar po 5 min pakilau nuo grindų ir ašarotom akim nuėjau dėti tiek savo, tiek Niall  daiktų.
Po maždaug 30min. Buvau susiruošus, užsisakiau lėktuvo bilietus ir pasiėmus Niall iš darželio leidausi link oro uosto. Tas skausmas širdį vis mane spaudė, atrodė, kad tuoj neteksiu sąmonės ar atmerksiu akis ir tai tebus buvęs baisus košmaras, bet taip nėra... Tai tiesa, tai žiauri, negailestinga realybė.

Liam pov*
Paskambinęs Norai dar labiau jaudinuosi, kai ji tai išgirdo nebeatsakė, o kas jai ji kažką pasidarė... Ne ne ne to negali būti.. Negali.

Po 3 val*
Trys valandos, o jokio atsako iš hirurgu kurie tūno Harry palatoje, ne vieną kart norėjau įsiveržti ir juos aprėkti dėl laiko tempimo, bet vaikinai vis mane sustabdydavo pareikšdami, kad tai kvailiausia kas yra šove man į galvą. Iš dalies jiems pritariu, bet iš kitos dalies manau, kad būtent taip man ir reikia pasielgti.
- Kur jis?! - Staiga suriko kažkokia mergina. Ar tai Nora? Čia tikrai ji? Ji pasikeitusi, liesas kūnelis įgavo apvalumu, kurie ją paverčia dar seksualesne, trumpos garbanos dabar jau virtosios plonytėmis ilgomis garbanėlėmis, ji tikrai pasikeitė, net jos balsas jis moteriškėsnis.
- Nora nusiramink, jis palatoje. Ne tu tikrai ten negali eiti, Nora baik. - Tokius trupinius išgirdau grįždamas iš tipinio transo.
- Ni tu supranti ką tu pats sakai? Tu sakai, kad man nesivelti kaip mažvaikei, nors pats dabar nori padaryti tą patį tik save stabdai? - Nora gal ir pasikeitė, bet charakteris toks pats. Užsispyrėlė tokia pat kaip ir kadaise.
- Nora nusiramink, prisėsk. - Dabar įsiterpiau ir aš.
- Neaiškink ką man daryt, ko ne! - Suriko.
- Nora, ramiau čia ligoninė. Eime pasikalbėsim. - Louis ją nusivedė nuo palatos.

Noros pov*
Kad ir kokia kieta, šaltakraujė ką tik buvau, tai buvau ne aš... Aš dabar laužoma, tripiama, ir skaudžią a taip kaip dar niekad... Tik to ne parodau.
-Nora gali ne apsimetinėti, mes čia. Mes čia visi dėl Harry... Dėl to pusgalvio kuris įklimpo į belekokį š, bet vistiek isikapanojo, kuris keletą kartų vos nežuvo lenktynėse, bet vistiek toliau lenktyniavo. Mes čia dėl to mažvaikio, pusgalvio, durnelio... Dėl savo draugo, brolio, o gal net meilės. - Mano akyse kaupėsi ašaros. Louis taipogi vos neverkė nors tai ir bandė nuslėpti.
- Louis aš nenoriu.. Negaliu jo prarasti.. Supranti be jo... Aš.. Aš.. Aš neįsivaizduoju kas man gali atsitikti be to pusgalvio kurį taip karštai myliu. Aš neżinau ką daryčiau be Har...
- Jis pabudo! Harry pabudo! - Rėkdami parbėgo Ni, Liam ir Zayn. Jų veidus puošė šypsenos, akys buvo pilnos vilties ir džiaugsmo. Nesusilaikiusi pravirkau. Atrodė, kad kažkas vėl man įkvėpė noro gyventi ir visi puikiai žinot kas tas kažkas. Tai mano pusgalvis Harry, be kurio negalėčiau gyvent. Nieko nelaukus...