Gyvenimas Skaudus. P.E & Z.M

10. (50)

- No shirt, no blouse -
SWEATER WEATHER

- Mane mama užmuš, - sušnabžda Jade.

- Nepanikuok, tai kenkia tavo vaikui, - sumurmu, bandydama ją paguosti, tačiau ji dar labiau pravirksta. Atsidūstu. Nebeguosiu žmonių. Daugiau niekada.

- Tu nesupranti! Šūdas, - ji rankomis trina savo veidą, greitu metu suprasdama, jog dabar jos makiažas.. tragiškas.

- Atnešiu servetėlių, - burbteliu. Jade toliau kūkčioja, kažką maigo telefone, kol aš ieškau tų sumautų servetėlių.

- Aš.. aš einu, - ji netvirtai pasako, sukeldama nerimą.

- Ką? Kur?

- Nežinau, aš noriu pamąstyti.

- Apie ką?

- Apie viską. Iki, Perrie, - ji tai pasako taip, lyg sakydama paskutinį iki. Tai gąsdina mane. Tikiuosi ji nieko blogo nepadarys. Ji protinga. Ji nieko nepadarys.

Surenku Frederiko numerį. Geros draugės taip padarytų, taip..?
Ne, aš negaliu. Jade pati pasakys..

Nespėju padėti ragelio, kai atsiliepia Frederikas. Jis uždusęs, toks jausmas lyg bėgo maratoną.

- Klausau..? - sumurmu.

- Pez, labai nelaiku, - jis dūsauja. - Kodėl skambini?

- Aš.. Frederikai, kur tu?

- Nesvarbu, aš... Šūdas! - krūpteliu nuo jo riksmo. Tada viskas tampa aišku. Jis dulkinasi su kažkuo už Jade nugaros. Negana to, jis sumautai užstatė jai vaiką.

- Tu esi šūdžius, Frederikai, - sušnabždu ir padedu ragelį.
Susiimu už galvos. Nesibaigiančios kančios. Tai taip užknisa. Negaliu pakęsti savo gyvenimo.

•••

Zayn grįžta namo. Jeigu ne Jade ir ne Frederikas, dabar turbūt gyvenčiau laimingą gyvenimą. Na, nesakau, kad Jade ar Frederikas manęs nedaro laimingos, bet jie visas savo problemas suverčia man bei Zayn ant pečių.

Zayn padeda savo galvą man ant kelių.

- Zayn, galim pasikalbėti?

- Kas atsitiko? - atsidūsta juodaplaukis ir apsikabina mano liesą liemenį.

- Tai apie Jade ir Fred-

- Shh, prašau. Tegul jie išsprendžia savo problemas patys, gerai? Skirk laiko mums, - jis šypteli ir pakelia mane nuo sofos.

Minkšti patalai pasitinka mano nugarą.
Rodos pamirštame viską aplinkui, dabar esame tik aš ir jis. Pagaliau.

Rytas apsiniaukęs, Zayn rūko prie lango, o aš stebiu jį. Dievas. Suknistas Dievas. Aš jį taip myliu.

Išlipu iš lovos, užsimetu šilkinį chalatą ir apsikabinu jį už nugaros. Vaikinas pabučiuoja mane.

Dabar vos ketvirta ryto. Gatve pravažiuoja keletas automobilių, tačiau miestas beveik tuščias. Kažkur toli girdisi keli klyksmai apgirtusių paauglių. Šypteliu. Jaučiuosi mylima. Šis jausmas geriausias, ypač kai jį suteikia jis.