Gyvenimas Skaudus. P.E & Z.M

17. (57)

Po mėnesio

Išlydžiu Zayn į darbą, lyg būtume suaugę, susituokę ir turėję daug vaikų. Skamba juokingai, tačiau taip pasijaučiau šiandien ryte. Greitu metu man tiesiog vėl pasidaro nuobodu ir aš vėl stengiuosi užmigti. Ir vėl supykina. Atrodo, išvemsiu visus šio ryto pusryčius. Kokį šlamštą aš pastaruoju metu valgau? O taip, dieta.. Nekenčiu dietų. Nežinau, kodėl jų laikausi, tačiau norėjau būti liekna. Turiu omeny, ne anoreksikė, tačiau numesti porą kilogramų būtų visai puiku.
Nusižiovauju ir stengiuosi numigti bent kelioms valandoms, o gal net ir paroms.. būtų nuostabu..

•••

Rankose laikiau nėštumo testą, kuris rodė teigiamą atsakymą. Kiek nustembu, tačiau žinau, jog visi kiti rodys neigiamą atsakymą. Nežinau, kodėl sugalvojau pasitikrinti, nors žinau, jog vaikų susilaukti beveik negaliu. Visą savaitę jaučiausi taip blogai, vis iš tuoleto neišeidavau. Zayn prižadėjo nuvešti pas gydytojus, bet aš atsisakiau. Nemanau, jog aš laukiuosi, gal tik apsinuodijau..

Praeina kelios minutės ir aš pakeliu antrąjį nėštumo testą. T-teigiamas..?
Čia kažkokia klaida..
Juk aš nevaisinga.. na, iš dalies nevaisinga.. Dieve, ar aš suknistai laukiuosi? Negali būti.
Gerai, paskutinis testas. Kas bus, jeigu ištikrųjų laukiuosi? Gali būti komplikacijų, galiu net mirti. Kažin, ar Zayn iš viso dar vis nori vaikų. Mes per jauni. Nei vienas iš mūsų neturi jokios patirties su vaikais. Užsimerkiu ir giliai įkvėpiu. Lemiamas momentas. Atsimerkiu. Jis.. teigiamas.
Nežinojau, ar verkti ar džiaugtis. Aš būsiu mama? Zayn bus tėtis? O velnias... Tai toks keistas jausmas. Dabar turėsiu rūpintis ne tik savimi, bet ir mažyliu. Tikriausiai. Buvau sutrikus. Nė nežinojau, ką man daryti. Skambinti Zayn ir liepti grįžti jam namo? Važiuoti pas jį? Laukti, kol jis pats sugrįš?
Greitai sumaigau žinutę Zayn ir numetu telefoną ant spintelės. Susiimu už galvos. Aš suknista mama! Aš būsiu mama!
Nusišypsau ir pradedu isteriškai juoktis.

Netrukus grįžta Zayn. Jis atvažiavo čia taip greitai. Na, o dabar kaip jam pasakyti tai?

- Zayn, mes turime pasikalbėti, - tariu, bandydama nuslėpti džiaugsmą.

Vaikinas pakelia antakį ir apsikabina mane.

- Pasakok. Privertei lėkti iš darbo namo, - prunkšteli juodaplaukis, o aš pavartau akis.

- Gerai.. Dabar ką išgirsi gali būti labai liūdna, juokinga, džiaugsminga ir panašiai. Todėl įsiremk į kažką, nes net neabejoju, kad nustebsi.

- Aš pasiruošęs.

- Zayn.. Aš laukiuosi.

Ojojojoj kaip aš mėgstu skubinti įvykius. Manau, jog šią dalį tikrai ištrinsiu po kurio laiko, haha.