Gyvenimas Skaudus. P.E & Z.M

15. (55)

Ryte atsikėliau gan prastos nuotaikos, skaudėjo galvą ir atrodė, jog tuoj viskas išgrius per gerklę. Atsisėdu lovoje ir susiimu už galvos. Netrukusp pajuntu Zayn ranką.

- Viskas gerai?

- Taip, tikriausiai..

- Išgerk vandens ir grįšk atgal į lovą, - burbteli Zayn ir leidžia man palikti kambarį. Atsigeriu vandens ir pasijaučiu kiek geriau, tačiau vistiek jaučiausi kaip šūdas. Negana to, šiandien ateis Jade. Tikras siaubas..
Grįžtu atgal į lovą ir Zayn vėl prisitraukia mane prie savęs. Nuo jo sklinda maloni šiluma, kas verčia mane dar labiau prie jo priartėti. Šypteliu ir užmerkiu akis.

•••

Ilgai laukiau, kol išgirsiu skambutį. Labai norėjau pamatyti Jade, norėjau sužinoti kas atsitiko.
Zayn kažkur išėjo, o Frederikas apskritai man nebeatsiliepia. Tikiuosi, jog viskas tarp jų gerai, ar kažkas panašaus. Jade yra tokia jauna, ji net nemokės pamaitinti kūdikio kaip reikia..

Po kelių valandų išgirstu durų skambutį. Pagaliau! Ji čia.
Atidarau duris ir kiek nustembu. Už durų stovėjo Jade, kuri keistai žiūrėjo į grindis. Jokios šypsenos, jokio 'labas' ir panašiai. Ji tiesiog įėjo, nusivilko paltą ir atsisėdo ant sofos. Ji elgėsi taip keistai..

- Viskas gerai? - paklausiu.

- Taip.

- Atrodai keistai.

- Aš atsiprašau, - Jade atsidūsta ir paslepia veidą delnuose. - Tiesiog.. dabar man sunku. Aš turiu tau daug ką papasakoti.

- Tai pasakok! Aš tavęs pasiilgau.

- Man skaudu viską prisiminti.

- Ką? - nesuprantu, ką ji tuo norėjo pasakyti.
Kas skaudu? Ar aš kažką turėčiau žinoti, ko nežinau?

- Viskas, ką dabar nori išgirsti tikriausiai yra.. skaudu. Man, - Jade balsas sudreba, rodos ji tuoj pradės verkti. Noriu sugriebti jai už pečių ir stengtis nuraminti ją, tačiau žinau, kad jeigu reikia išsiverkti, geriau leisti emocijoms pratrūkti.

- Išsiliek, - paglostau Jade nugarą ir mergina sukukčioja.

- A-aš atsi-si-prašau.

- Viskas gerai, leisk emocijoms pasiglemžti tave. Atnešiu vandens, gerai?

Jade linkteli, leisdama man išeiti iš svetainės. Nekenčiu kai žmones verkia. Nemoku guosti žmonių. Esu šūdina guodėja..
Jeigu galėčiau tai daryti, tikriausiai senai visi būtų laimingi ir be jokių problemų, tačiau aš ne psichologė, to padaryti tiesiog negaliu..
Jade vis dar verkė, tačiau kiek supratau, viskas po truputį tvarkėsi. Ji atsigeria šalto vandens ir nusišluosto skruostus. Vau, kur jos makiažas..? Juk ji be jo "negali vaikščioti"..

- Viskas? - kiek per grubiai paklausiu, tačiau viskas ko sulaukiu, tai tik linktelėjimas. - Ar gali pasakoti?

- Taip.

- Puiku.

- Nežinau net nuo ko pradėti.. - atsidūsta Jade ir dar kartą nušluosto paakius. - Vienu žodžiu, aš išvažiavau. Išvažiavau į Niujorką, ten smagiai praleidau laiką, susipažinau su naujais žmonėmis ir panašiai. Tačiau mane pradėjo kamuoti baisūs pilvo, galvos skausmai. Apsilankiau pas gydytojus, šie liepė važiuoti atgal į Londoną. Pasidariau tyrimus, tikėjausi, jog mano sveikata bus puiki, po gydytojų apsilankymo galėsiu pasakyti Fredui apie nėštumą ir tikėtis jo palaikymo.. Daktaras atnešė tyrimų rezultatus ir paaiškėjo, jog aš... a-š-š praradau v-vaiką..