Gyvenimas Skaudus. P.E & Z.M

16. (56)

- tears keep falling -
FALLING DOWN

Buvau šoke. Jade neteko kūdikio? Ar čia kažkoks sušiktas pokštas?

- Ką? - mano kojos pradeda linkti, tenka net atsisėsti ir atsikvėpti.

- Aš nežinau.

- Jade, ar tai nesveikas tavo juokelis?

- Aš nejuokauju tokiais dalykais, pati žinai! - šūkteli Jade ir pratrūksta. - Aš tikėjausi, jog tas vaikas suknistai suartins mus su Fredu, jis apsižiaugs, sužinojęs, kad bus tėvas..

Mergina springo savomis ašaromis. Dar niekada nemačiau jos tokios palūžusios. Maniau, kad jai vaikas nebuvo toks brangus, juk ji jo net nenorėjo..

Nežinau, kur ritasi šis pasaulis. Kas suknistai darosi? Aš negaliu susilaukti vaikų, Jade praranda vaiką. Čia užkeikimas ar ką?
Zayn neatrašo, tikriausiai pas Frederiką. Apkabinau draugę ir verkiau kartu. Tai taip žiauru.

Po kelių valandų grįžo Zayn. Jis sutriko, tačiau nieko nesakė ir nuėjo į kambarį, dėl to buvau jam dėkinga. Nesiruošiau aiškinti jam, kas buvo prie jos. Jade pagaliau beveik nusiramino. Ji buvo kitokia. Ji nebebuvo ta linksma, pašėlus mergina. Ji buvo lyg sudaužyta širdimi. Tragiška.. Per visą šį laiką net žodžio nepratarėme viena kitai.

- Ko nors nori? - tariu po kelių valandų tylos.
Jade net nesureaguoja. Atsidūstu.
Nueinu į virtuvę, kurioje kažką tyliai darė Zayn.

- Kaip ji?

- Šūdinai. Zayn, ar žinai kas nutiko?

- Ne, juk net žodžio nepratarei, - burbteli Zayn. Išgirstu vaikino balse šiokią tokią pykčio gaidelę, tačiau praleidžiu tai pro ausis. Ne metas pyktis..

- Ji neteko vaiko. Niujorke kažkas atsitiko, tikriausiai dėl streso ar kažkas panašaus, net nežinau. Ji tokia palūžus. Nežinau, ką daryti, - sušnabždu. - Ar bent buvai pas Frederiką?

- Taip. Jis liepė pamiršti jų santykius, jeigu reikės, patys išsispręs.

- Jis net nežinojo, kad Jade laukėsi.

- Ji jam nepasakė?

Papurtau galvą.

- Nespėjo. Būtų pasakiusi jam po išvykos į Niujorką..

Zayn apsikabina mane ir pabučiuoja į lūpas. Visa drebėjau nuo šalčio. Ne, namie nebuvo šalta ar kažkas tokio. Tiesiog viduje tvyrojo toks šaltis. Rodos, pati būčiau netekusi savo vaiko. Pažadėjau jį saugoti ir mylėti kaip savą. Net to nespėjau padaryti..
Netrukus pratrūkstu ir leidžiu emocijoms išsiveržti. Sušiktos emocijos.
Zayn glosto mano nugarą ir bando nuraminti.

- Turiu grįžti pas Jade. Prašau, vežk Fredo subinę čia, man nerūpi kokią jis kekšę dulkina šiuo metu, - piktai sumurmu ir nusivalau ašaras. Dar kartą, kitą sukukčioju ir palieku juodaplaukį virtuvėje.

Jade vis dar žiūrėjo į tą patį tašką. Tik šįkart akis pakėlė, pamačiusi mano kojas.

- Aš atsiprašau, kad esu tokia našta jums, nenoriu sukelti problemų.

- Baik. Pati žinai, kad man reiški tiek daug.

- Taip, bet visada užverčiu jus savomis problemomis, kai jūs patys turite jų daugiau negu aš.

- Nesijaudink. Jeigu reikia pagalbos, visada skambink, prižadi? - ištiesiu mažąjį pirštelį ir laukiu Jade atsakymo. Ji šypteli ir sukabina mūsų mažuosius pirštus.

Buto durys užsidaro. Zayn išėjo.

- Kur ruošiesi apsistoti?

- Pas tėvus, turbūt..

- Jeigu nori, gali pasilikti čia.

- Ne. Užteks, susitvarkysiu pati, dėl manęs nesijaudink, - piktai burbteli Jade ir užmerkia akis, atlošdama galvą.
Po dešimties minučių buto durys atsidaro, ir pro jas įeina ne tik Zayn, bet ir Frederikas.