Gyvenimas Skaudus. P.E & Z.M

9. (49)

                                       - Happiness is a butterfly -
                                    HAPPINESS IS A BUTTERFLY

Visą vakarą verkšlenau ant Zayn peties, tikriausiai jį jau užknisau, tačiau jis yra dabar vienintelis žmogus, kurį noriu matyti.

- Aš atsiprašau, kad neišklausiau tavęs, - sumurmu, vis dar kūkčiodama jam į krūtinę. Zayn glosto mano plaukus, taip ramindamas mane.

- Aš atsiprašau už tai, kad Lily buvo tokia kalė.. Nemaniau, kad ji šitaip pasielgs.

- Maniau ji mylėjo Andrew. Jie sušiktai susižadėjo! Įdomu kiek nukentėjo kitų jos draugių vaikinai.

Zayn nusijuokia. Nusišypsau ir pakšteliu jam į lūpas.

•••

Ryte nesustojo skambėti tiek mano, tiek Zayn telefonai. Jau norėjau išmesti jį pro langą, tačiau Zayn sulaikė mano ranką ir liepė atsiliepti.

- Klausau? - sumurmu ir nustatau kuo piktesnį balsą.

- Perrie! O Dieve, kodėl tu taip ilgai neatsiliepei!? - piktai sušunka ji į ragelį.

- Dabar suknistai šešios ryto?! Prašau, neskambink man taip anksti. NIE-KA-DA.

- Gerai, aš tik norėjau pasikalbėti, atsiprašau. Galėčiau šiandien atvažiuoti iki tavęs? Man skubiai reikia.

- Žinoma, bet vėliau. Aš turiu tau daug ką papasakoti. Dabar aš išsijungiu telefoną, ir tu neskambini man, okay? - atsidūstu ir padedu ragelį.

- Kas skambino?

- Jade. Sakė, jog turi kažką svarbaus pasakyti, - burbteliu ir apsikabinu Zayn.

Po kelių valandų voliojimosi lovoje pagaliau išlipu iš jos, taip pat išversdama ir Zayn.

- Kodėl?! - suverkšlena juodaplaukis.

- Nes aš stengiuosi palaikyti tvarką savo suknistam bute! Dabar kelk savo užpakalį, leisk man pakloti lovą.

Zayn kažką suburba ir išeina iš kambario.

Nueinu į virtuvę. Ten pradedu ruošti pusryčius. Netrukus Zayn įeina į virtuvę. Jis mane priremia prie spintelės.

- Šūdžiau! Aš gaminau pusryčius, - sudejuoju.

- Mes greitai, - mirkteli Zayn.

•••

- Gerai, kažką turėjai intriguojančio papasakoti, - šypteliu Jade.

- Taip. Dabar įsikibk į kažką, nes gali gauti šoką, - sumurma mergina. Mane išpila šaltas prakaitas. Kas vėl atsitiko..? - Žodžiu.. jau seniai mane kamuoja nuojauta, kad aš.. nėščia. Mano mėnesinės vėluoja, dažnai pykina, ir visi tokie simptomai.

Mano galva pradeda suktis.

- O Dieve, - užsimerkiu trumpam.

- Aš bijau, Pez. Frederikas nėra mano vaikinas, vyras ar kažkas panašaus. Mes tiesiog draugai su privalumais.. ką jam pasakysiu?

- Ar tu įsitikinus, kad laukiesi?

- Ne. Aš dar nenusipirkau nėštumo testo ir visą kitą, - nuleidžia galvą mergina.

- Tai dabar imk ir nusipirk! Grįžk čia, atlik reikalus ir išsiaiškinsi tiesą..

Ji grįžo po kurio laiko, atliko nėštumo testą ir.. panašu, kad ji iš tiesų nėščia..

Jade ir toliau panikavo, bijojo, kad Frederikas nesupras, tačiau žinojau, jog Frederikas ją myli. Ne vien tik kaip draugę. Jis jaučia jai šiltus jausmus, esu tuo įsitikinusi. Jeigu jis nebus asilas, jis priims šį vaiką, kaip kiekvienas mylintis vyras tai padarytų..

jėzus nebemoku rašyt