Gyvenimas Skaudus. P.E & Z.M

6. (46)

                                 - the feeling that the end has come -
                                            THESE FOUR WALLS.

- Prašau, palauk! - sušunka Zayn.

- Daugiau niekada, niekada nesirodyk mano akyse. Aš tave palieku. Tu tai padarei dar kartą, šaunuolis.

Išstumiu jį lauk, vos laikydama ašaras.

- Šusiktai išklaus.. - užtrenkiu duris jam tiesiai prieš nosį ir susiimu už galvos. Pradedu kūkčioti. Taip stipriai, jog net sunku įkvėpti.

- Pez..

- Dink. Dink iš mano gyvenimo, kale, - suklykiu.
Nežinau, kas skaudžiau. Ar tai, jog jis ir vėl mane išdavė su mano geriausia drauge, ar tai, kad ką tik mane išdavė MANO geriausė draugė.

- Prašau, išklausyk jį. Aš išeisiu, bet noriu, kad žinotum vieną dalyką - čia mano kaltė, - jos akys vis labiau ašarojo.

- Tu tokia kalė. Pasakyk savo lovos partneriui, kad aš jo nekenčiu. Girdi? Nekenčiu. O tavęs dar labiau.

Netrukus durys užsitrenkia taip stipriai, kad rodos net langai išgrius.

Visą vakarą verkiau. Atrodo, dar niekada taip neverkiau kaip dabar. Mano paakius graužė beperstojo bėgusios ašaros.

Viskas aplink po truputį nyko. Dingo spalvos, dingo gyvenimas. Aš atrodžiau kaip zombis. Negana to, Zayn ir vėl grįžo, pradėjo trankyti duris.
Maniau, jog liko tik viena išeitis. Kokia prasmė? Kokia prasmė egzistuoti, bet negyventi? Dabar nebegalėsiu niekuo pasitikėti. Niekuo.

Pasiimu peilį. Pažiūrėjau į save iš šono. Kodėl aš tai darau? Mano mama, ji tikriausiai gautų širdies smūgį. O kaip Jade bei Frederikas? Ar verta..?

Aš bijojau. Bijojau pakelti prieš save ranką. Buvau bejėgė. Tačiau tik ši mintis man kėlė ramybę bei malonumą.
Mano protas visiškai neveikė. Priliečiau peilį prie gerklės. Greita - neskausminga..

Jau buvo likę vos keli milimetrai iki to, bet sustojau.

- Negaliu.. - sušnabždu ir suklumpu ant žemės. - Tai taip vaikiška.

Peilis iškrenta man iš rankų. Aš to nedarysiu dėl jų. Jie neverti mano mirties...
Aš stipri. Aš stipri, nepriklausoma moteris. Jis tik dar vienas šūdžius sudaužęs mano širdį, tik.. tik sudaužęs ją jau paskutinį kartą. O jos vardo minėti net nenoriu. Visi gražūs prisiminimai išgaravo, liko tik neapykanta.

Netrukus mano telefonas pradeda skambėti. Vos sugebu pakilti nuo žemės. Mano jėgos visiškai dingo.

- K-klausau..

- Perrie? Viskas gerai? Gavau iš Lily žinutę, jog turiu važiuoti pas tave tuojau pat, - sumurma Jade. Nusijuokiu.

- Nevažiuok. Blokuok ją, prašau. Užblokuok ir Zayn. Kraukis daiktus, liepk Frederikui daryti tą patį. Mes grįžtame į L.A.

Jade nespėja nieko pasakyti, nes padedu ragelį. Pradėsim nuo pradžių. Tik šįkart nebus jokios Lily bei Zayn...

Omgg jau įsivaizduoju kaip kažkas mane virtualiai smaugia haha. pažadu, viskas greitai susitvarkys. arba bent jau bandysiu padaryti taip..