Gyvenimas Skaudus. P.E & Z.M

11. (51)

- Gimme your hand -
TEEN ROMANCE

Maišau savo kokteilį. Jade ir toliau pasakoja, kas vyko tarp jų su Frederiku. Taip ir nepapasakojau apie tą įvykį telefonu. Bijojau. Ji ir taip daug streso patiria. Nenoriu, kad atsitiktų kažkas jos vaikui. Pažadu jį saugoti ir mylėti, lyg jis būtų mano. Žinau, kad beveik neturiu galimybės susilaukti vaikų, todėl stengsiuosi rūpintis Jade mažyliu ir padėti jai.

- Ar girdi ką pasakoju, - papurto mane Jade.

- Taip, atsiprašau.

- Ar kažkas ne taip? Nori namo? - ji suraukia antakius, pamačiusi mano veidą.

- Ne, viskas gerai. Jeigu neprieštarausi, aš paskambinsiu Zayn ir jis mus parveš namo, gerai? - mano rankos baisiai drebėjo be jokios priežasties. Vos sugebu surinkti teisingą numerį.

- Niekur neik, - sumurmu ir palieku ją trumpam.

Zayn neatsiliepia. Velniava. Reikės kviesti taksi, nieko nebus.

Grįžtu atgal, akimis ieškodama Jade, tačiau panašu, kad jos nei kvapo. Mėšlas, juk liepiau jai likti čia! Buvau pikta, žinojau, kad bet kuriuo metu galėjau tiesiog imti ir kažką aprėkti, tačiau tvardžiausi.

- Jade! - sušunku, pamačiusi ją.

- Oi, atsiprašau, sutikau seną pažįstamą, - šypteli ji. - Skambinai Zayn?

- Taip, jis neatsiliepia. Bet aš iškviečiau taksi.

- Puiku.

Mes išeiname į lauką ir prastovime ten apie kelias minutes, kurios atrodė kaip amžinybė. Labai norėjau namo. Norėjau pamatyti jį.

Taksi pagaliau atvažiuoja, mes įlipame pačiu laiku, nes pradeda lyti kaip iš kibiro. Pirmiausia taksi sustoja prie Jade namų. Atsisveikinu su mergina, ir stebiu kaip ji nubėga buto link, tuo tarpu vairuotojas vis klausinėjo įvairių klausimų, taip erzindamas mane.

- Blogas oras, - burbteli vairuotojas. - Gerai, kai tokios gražios merginos apsilanko.

- Aha, - pavartau akis, ir atrašau į Zayn žinutę. Jis toks nešvankus..

- Taigi, kiek jums metų? - vyras pasižiūri pro veidrodėlį tiesiai man į akis, verčia vemti.

- Privati informacija, - sarkastiškai pasakau, tačiau vyras tik šypteli. Jo žiedas žiba nuo gatvės šviesų. - Jūs vedęs?

- Taip, tačiau skiriuosi.

- Kodėl?

- Na, tai labai asmeniška, - sumurma vyras ir daugiau nieko nesako visą kelią iki namų.
Gatvėse ypač daug automobilių. Juk dabar vos po dešimtos, kodėl tokios spūstys?

Grįžtu namo tik po keliolikos minučių. Kambario durys praviros, Zayn nemiega..
Nusivelku odinę striukę ir aukštakulnius. Pakeliui nusivelku ir suknelę, kurią palieku gulėti ant žemės svetainėje.

- Labas, - atsistoju tarpduryje ir šypteliu Zayn. Šoku jam į glėbį. - Pasiilgau tavęs.

- Aš irgi, - jis pakšteli man į lūpas ir užsikelia mane ant savo liemens. - Kaip Jade?

- Nežinau, gerai, turbūt, - sumurmu ir prisispaudžiu prie jo.

- Turbūt? - jis šypteli puse lūpų ir pabučiuoja mano krūtinę. - Duok ranką.

- Myliu tave.

- Myliu tave.

ok, bet aš nusivažiuoju tikraiii.
įsivaizduokit tokia va pora realybėje turbūt numirčiau nuo per didielio  mielumo jausmo.