Gyvenimas Skaudus. P.E & Z.M

2. (42)

- now my heart feels nothing, nothing at all -
TOWERS

- Aš bijau, Jade, - sumurmu merginai, kuri stipriai spaudė mano delną savajame delne.

- Nusiramink, viskas bus gerai. Galbūt tu tik apsinuodijai maistu.

- Vėl? Tai kartojasi PER dažnai.

- Nustok jaudintis, net neabejoju, jog tu nesilauki, - šypteli man Jade.

Mane išpila šaltas prakaitas, vos pamačius gydytoją.

- Turiu tyrimus, gal eikime į kabinetą, bus geriau, - maloniai nusišypso gydytoja, o mes su Jade nusekame paskui ją.

- Tai? Kokie atsakymai?

- Na, sakėte, kad visi jūsų atlikti nėštumo testai rodė 2 linijas, kas rodo, kad jūs nėščia, - sumurma moteris, kažką pasirašydama popieriuje. - Tyrimai parodė, kad iš tiesų, jūs nesilaukiate. Kiek matau, tai nėra pirmas kartas, kai nėštumo testai rodo vienaip, o tyrimai - kitaip.

Nuo širdies nukrenta akmuo. Nesilaukiu, aš saugi.

- Ji nesilaukia?

- Ne. Vienintelis dalykas, kuris labai keičia situacija yra tai, jog... panašu, kad jūs negalite tapti motina. Tai nėra patvirtinta, reikia vėl gi atlikti tyrimus, tačiau spėjame, kad jūs motina tapti negalėsite, - moteris nesugeba pakelti į mane akių. Man irgi būtų sunku tai padaryti, pasakojant kaip kažkas negalės susilaukti mažų vaikų, negalės jais rūpintis, negalės pajusti tos šilumos.

Mano širdis suvirpa ir vėl. Ką pasakysiu Zayn? Maniau, jog lengviau bus išgirsti, kad nesilaukiu. Anaiptol...

Jade apkabina mane, užjaučiančiai glosto nugarą, tačiau tai nepadeda. Mano kūkčiojimas užpildo kabinetą. Gydytoja palieka kambarį, prižadėdama greitu metu grįžti, palikti kiek erdvės man.

- Neverk. Tai gali būti klaidinga, juk šie tyrimai skirti tik nustatyti tavo nėštumą, - kažką burbteli Jade, tačiau mano ausys lyg užgulusios, vos ką begirdžiu.

- Ne, Jade. Nėštumo testai rodydavo, kad laukiuosi, tačiau tyrimai rodė visiškai kitokį atsakymą. Gydytoja teisi, aš neturiu galimybės susilaukti vaikų.

- Arba Zayn neturi šios galimybės..

- Ne tame esmė! Tyrimai juk mano, jie bereikalo nesakytų, kad aš niekada nebūsiu sušikta mama, - pradedu springti ašaromis, vaizdas aplinkui liejasi. Gerklėje susidarė gumulas, kuris trukdė prašnekėti.

Po 30 min. mes išeiname iš ligoninės. Neskambinu Zayn - bijau. Bijau pasakyti tiesą, skaudžią tiesą į akis. Jis nerodė didelio noro turėti atžalą, tačiau žinau, kad ateityje jis norės vaiko. Savo vaiko. Ne kažkieno kito, bet savo.

Galiausiai jis mane paliks, aš užsidarysiu namuose, neturėsiu palikuonių, gyvensiu su katėmis tarp keturių sienų ir žiūrėsiu į vieną tašką. Skaudi tiesa smogė tiesiai į veidą. Norėjau rėkti, staugti, žliumbti, atsiklaupus ant kelių, tačiau balsas lyg užtrauktukas striukėje. Jis tiesiog užstrigo.

Mes grįžtame namo, namus slegia slogi tyla. Jade padaro arbatos, man liepdama ilsėtis. Greičiausiai net jėgų neturėčiau pailsėti. Vienas sušiktas dalykas gali sugriauti tavo gyvenimą. Vienas vienintelis. O jų gali būti tūkstančiai. Bet užtenka vos vieno...

- Žinau, kad dabar tau sunku, bet aš tikiu, kad įvyks stebuklas, ir viskas pasiseks, - tyliai numykia Jade, tačiau žinau, jog taip nebus. Ji padeda arbata ant stalo ir atsisėda šalia. Dieve, kaip nekenčiu to gailesčio jausmo. Džiaugiausi, kad turėjau tokią draugę kaip Jade, bet šiuo metu viskas ko norėjau, tai būti vienai.

Ausis lyg užgula. Nieko nebegirdžiu. Žinoma, turėjau visą gyvenimą prieš akis. Bet kas galėtų įvykti per ateinančius kelis metus. Bet ta mintis, kad galbūt niekada negalėsiu laikyti savo mažo vaikučio rankose, niekada negalėsiu jo apkabinti, mylėti verčia vemti.
Niekada nebuvo planuose pastoti taip anksti, kadangi turėjau daugybė tikslų, kurių aš dar nesugebėjau įgyvendinti, bet dabar bet ką atiduočiau, kad tik galėčiau turėti vaikelį. Gal taip ir geriau? Gal tai ženklas, kad mes nesame pasiruošę tam. Galbūt niekada nebūsime tam pasiruošę. Dabar tik laikas parodys, kaip iš tiesų viskas bus.

Iš mano mąstymo mane pabudina Jade.

- Viskas gerai?

- Nežinau, Jade. Nebežinau, - tyliu balsu atsakau. - Gal geriau jam nieko nepasakoti?

- Nejuokauk! Jis privalo tai žinoti. Ir manau, kad jam tai nebus problema, net jeigu ir negalėsi turėti vaikų. Dar esate jauni, galbūt jūsų keliai pasisuks kita linkme? - ji pradeda raminti, tačiau tai man nepadeda.
Atrodo, jog širdis iššoks pro krutinę. Taip, ji buvo visiškai teisi, mūsų keliai bet kada galėtų išsiskirti, tačiau aš jį per daug mylėjau, kad galėčiau paleisti.
Fui, meilė...

Anksčiau ar vėliau, jam pasakysiu. Bet juk jis neturi to žinoti dabar, taip?