Why you? (Lėtai rašoma)

《5》

.....

Ji priėjo prie tvoros kuri skyrė mūsų namus.
-Sveika,-nusišypsojo ji.
-Amm Labas rytas,-atsakiau šypsniu.
-Aš Karen,-pamojo ranka.
-Malonu susipažinti aš Alisa,-taip pat nežymiai pamojau.
-Na dabar mes būsime kaimynai ir tikiuosi sutarsime,-nusijuokė.
-Na žinoma sutarsime,-nusijuokiau.
Pastebėjau ateinant Aną.
-Na geros jums dienos aš jau turiu eiti, buvo tikrai malonu susipažinti,-truputį nusišypsojau ir nežymiai vėl pamojau ranka.
Priėjau prie Anos.
-Laaabas rytass beždžionee,-apsikabinau ją
-Labass nevykėli.Kas ta moterisss? Naujii kaimynaii?-pradėjo klausinėti ji manęs.
-Aha nauji,-sukikenau-ir tos moters vardas Karen.Kiek girdėjau tai ji pašaukė savo sūnų tai jo vardas Shawn jis mūsų amžiaus manau.Dar ji turi dukrą jaunesnę už muss ,bet jos vardo nežinau. Na žinoma ir jos vyras.Jie atrodo mieli žmonės ,na bent ta moteris,-išdėščiau Anai viską eidama ,kad niekas negirdėtų.
-Kokkkss vaikinas?-nusijuokė.
-Nežinau....bett ,-susiėmiau delnais už veido...-aš jį JAUUU mačiau be marškinėlių ,nes manau jo kambarys prieš mano langus ir jis tikrai sportiško sudėjimo.Tamsiais garbanotais plaukais. O veido nemačiau ,nes jis niekada neatsisuko kiek kartų jį pastebėdavau.
-Uuuuuuuuuu,-pradėjo juoktis-Shawnn ir Alisaa...žinok visai tinka.
-Tu ką juokauji?- nusijuokiau, bet kartu ir pasimečiau- jis net nebendraus su manim.
-o galll,-vis žiūrėjo į mane su savo pedooo šypsena.
-Tu gal baikk ,nes man jau nejauku,-nusijuokiau.

Atėjome į prekybos centrą ir susidėjome, tai ko mums reikės. Na žinott pieštukai, sąsiuviniai, tušinukai ir šeip niekučiai.
Didžiausias pirkinys šiandien turbūt buvo kuprinė.
Na man jau jos reikėjo ,nes savo seną sunešiojau vasarą.
Nusipirkau juodą kuprinę kuri buvo nulieta gėlėmis kas man labai patiko. Man visada patiko gėlės. Jos paprastos, gražios ,bet kartu tiek daug suteikenčios džiaugsmo žmonėms.

Užtrukome kelias valandas na tikrai ne mažiau kaip 2h ,nes Ana rinkosi džinsus ir maikutę kaip visada ilgiau negu ilgai.

Kai jau pagaliau išsirinko nuėjome užkąsti į netoliese esančią kavinukę.

Užsisakiau kavos ir jūs neįsivaizduojate ką dar ,ne jūs įsivaizduojatt... keksiuką... bet ne ,bet kokį ,o šokoladinį... Šokoladiniai keksiukai mano mėgstamiausi ,o įpač su kava. Man tai labai primena rudenį ir tą visą jaukumą su visaiss švelniais pledais.

Truputį užkandusios ėjome atgal namo, nes Anai paskambino mama ir jei teko važiuoti pas tetą kartu ,nes seniai jau lankėsi pas ją.

Greitai nutipenome iki jos namų ,nes aš ją palydėjau ir tada ėjau viena namo.
Na gerai ,kad nereikėjo eiti taip toli.
Eidama užmečiau akį į to naujo vaikino kiemą. Ir kaip visada... jis stovėjo su keliais vaikinais iš mano mokyklos...
"Iš kur jis juos pažysta..? Juk jis pas mus mokykloje bus naujokas...na jo ne visi tokie kaip aš. Kiti susirasti draugų moka per kelias dienas ,o aš per kelis metus dar vis tik vieną draugę turiu"

Pasiėmiau telefoną ir apsimečiau ,kad šneku su kažkuo, net pati nežinau su kuo. Va, bent žinojau vieną ,kad jaučiuosi kvailai ,gerai ,kad jie to nežino.

Neatsisukdama į juos greitu žingsniu nuėjau iki durų.
Norėjau jau eiti, bet prilipau prie jų. Jos buvo užrakintos.
"Jūs ką juokaujat?!?!"
Pradėjau ieškoti raktų savo senoje kuprinėje.
Kuičiausi kuprinėje kelias minutes ir visą laiką meldžiausi ,kad tik jie manęs nepamatytų. Na iš tikrųjų aš nelabai tikių į dievą, nes man logiškiau skamba visi moksliniai paaiškinimai ir tai ,kad žmogus išsivystė iš beždžionės,o kitaip tai-Evoliucija.
Nežinau ,bet aš tiesiog tikėjau labiau tuo. Na gal nesigilinkime į šitas nesamones.
Atsirakinau duris ir įpuoliau į namus.
"Ačiū dieve nepastebėjo...o galll? na ,bet nors nieko nesakė"

Namie nieko nebuvo ,tad pasileidau muziką ir pradėjau ruošti drabužius rytojui taip pat ir kuprinę.

Viską susidėjau greičiau nei tikėjausi.
Tad išsitiesusi ant lovos ir pasiėmusi loptopą įsijungiau muzikinį filmą.
Muzikiniai filmai man turbūt labiausiai patiko,na žinoma ir romantiniai per kuriuos aš visada apsiverkdavau, na ,bet nieko, pasitaikoo.

Pažiūrėjau filmą ir jau ,buvo 16h laikas tikrai labai greitai prabėgo ,o mano pilvas vėl labai greitai užsimanė valgyti.
Paskambinau mamai ir pasiteiravau kur jie.
Jie abu buvo parduotuvėje ir dar nuvažiavo sutvarkyti kelis reikalus.

Sugalvojau pagaminti šį kartą pietus aš.
Kaip visada mano firminis patiekalas makaronai su sūriuu. Kas nemėgsta makaronų su sūriu mes negalime būti draugais... ha ha ha juokaujuu.

Uždėjau virti makaronus. Tarkavau sūrį ir išgirdau tėvus jau pareinančius namo.

-Na štai nereiks man ruošti pietų,-nusijuokė mama.
-Ir mes valgysimee makaronuss jau 4 kartą šį mėnesį. O taippp! -iškėlė iš džiaugsmo rankas tėtis ,bet aš nežinau ar jis tik vaidino ar jis tikrai nudžiugo.
Jam taip pat patiko makaronai kaip ir man, o mamos mėgstamiausias patiekalas sušiai. Neturiu nieko blogo prieš juos ,bet ir negalėčiau jų valgyti išvien kaip makaronų.

Pavalgėme ir aš vėl išploviau lėkštes. Tėtis jau nusinešė lagaminus prie durų ir ruošėsi važiuoti.
Mes važiuosime kartu su mama ,nes mama jį nuveš.

Apsiovėme batus ir išvažiavome.
Visi buvome linksmi kaip ir iš ryto ir manau visi apsimetėme. Na ,bent aš tai tikrai. Man buvo tikrai liūdna... labai liūdna.

Atvažiavome ir jau laukėme su tėčiu ,kada jam reikės eiti.
Na štai ir jau reikia eiti. Apsikabinau tėtį ir atsisveikinau. Taip pat ir mama.
-Na manau per šiuos kelis mėnesius namai dar stovės vietoje,-nusijuokė tėtis.
-Na neprižadu ,bet gerai,-atkirtau,
visi nusijuokėme iš to ir paskutinį kartą apsikabinę atsisveikinom.
Palaukėm kol jis nueis ir pačios ėjome link mašinos.

Parvažiavome namo ir aš šokau į lovą ,bet ne ilgam ,nes teko eiti plautis galvą ir praustis.

Kol išsimaudžiau ir išsiploviau galvą jau buvo 20h.
Nusprengiau išsidžiovinti plaukus ir dar tumpam pabūti prie telefono ir eiti miegoti ,nes rytoj anksti keltis...o jetus kaip aš nenoriuu.....

......

5 daliss 💓💞💓💞🌍🌺🌍🌸🌼👑🌼🌸
Kažkaip kelt dalis dažniau pradėjau😅😅💓Bet nepažadu ,kad taip bus visada💞💓😔atsiprašau už klaidas💞💓🌍Ir ši dalis truputį ilgesnė beveik 1000 žodžiuuu😅💟💞