Why you? (Lėtai rašoma)

《38》

Atsikėliau nuo kažkieno baksnojimo man į petį.
-Mmmm,- sumykiau ir apsiverčiau ant kito šono.
-Alisa kelkis ,nes iki pirmos pamokos liko tik pusvalandis.
-Kąą?,- mieguostu balstu pasakiau.
-Tu pamiršai užsistatyti žadintuvą,- išeidama iš kambario pasakė mama.
-Šūdas šūdas šūdass...,- šokau iš lovos. -Kaip visada turi tai nutikti pirmadienį.
Nubėgusi iki spintos pasiėmiau rūbus ir nušuoliavau į vonią.

Greitai nusipraususi ir apsirengusi išbėgau iš vonios.
Papgriebiau kuprinę ir jau ėjau iš kambario ,bet mano akys nepraleido veidrodžio.
-PLAUKAII,- nušuoliavau atgal į vonę ir perbraukiau kelis kartus šukomis per plaukus.
Dar pačiupusi kvėpalų bonkutę kelis kartus papurškiau nežinau kur ir išėjau iš kambario.
Burnoje labai pasidarė kartu.
-Fujj...,- pradėjau kosėti.
-Kas tau yra?- nusijuokė mama
-Vėl kvėpalai nežinau kaip pateko į burną.
Mama nusijuokė iš manęs. Nubėgusi į virtuvę pačiupau obuolį ,o tada apsisukusi ėjau autis batus.

Jau išėjau iš namų ir uždariusi duris norėjau pasiimti telefoną iš kišenės ,bet jo nebuvo nei vienoje iš keturių.
-Ooo nee..,- apsisukusi bėgau atgal namo į savo kambarį.

Jau galutinai viską susirinkusi išėjau iš namų. Pažiūrėjau į telefoną.
-Liko penkios minutės???,- pradėjau bėgti.

Pagaliau stovėjau prie mokyklos durų.
-Spėjau...dar dvi minutės,- vos gaudydama kvapą pasakiau sau po nosimi.
Greitu žingsniu broviausi link kabineto pro mokinius. Visų ką netyčia užkabindavau atsiprašydama.

Sėkmingai pasiekiau kabinetą ir nuėjau pas Aną kuri jau sėdėjo suole.
-Kur tu buvai?,- paklausė draugė.
-Aš... amm pramiegojau,- nusišypsojau.
-Tai matau,- nusijuokė.
-Tai jei matai kam klausi?,- nusijuokiau.
-Nežinau,- patrukčiojo pečiais.

......

Buvo matematika tad nieko įdomaus. Ana manęs per visą pamoką išklausinėjo apie savaitgalį tad viską jai papasakojau, o apie Noah. Apie jį taip pat papasakojau tik ne apie vakar vakarą.

Pasibaigė pamoka.
-Tu rimtai...jis tave...o dieve aš negalvojau jog tu taip greitai susirasi vaikiną ,Alisa ,dabar jau man reikia stengtis labiau,- susiėmė už galvos Ana ,pavaidindama sunerimusę, bet paskui nusijuokė.
-Jis ne mano vaikinass,- sušnypščiau.
-Bett kaip tada Noah?
-Jis taip pat ne mano vaikinas...Ana  nebūk kaip mano mama...,-susiėmiau už galvos.

.....

Praėjo dar trys pamokos ir per ilgąją pertrauką nuėjome į valgyklą ,nes Ana užsimanė valgyti kaip visada.
Sėdėjau ir šnekėjausi su  drauge kai mano akys pastebėjo Shawn. Greitai nusukau žvilgsnį.
-Kas tau yra?,- paklausė Ana.
-Ne nieko,- šyptelėjau.
-Pamatei Shawnn ,- pakilnojo antakius ji.
-Ka?... ne,- išsitraukiau iš kišenės telefoną ir įsijungiau facebook jog nepasimesčiau dar labiau ir nereikėtų sudaryti akių kontakto su detektyve Ana.

.....

Alisa nunešė lėkštę ,o aš likau ten pat ir stebėjau ką veikia kiti mokiniai esantys valgykloje.
Pastebėjau greitu žingsniu artėjantį vaikiną.
-Shawn?,-sau po nosimi sušnipždėjau.
Atsistojau ,nes pamačiau jau ateinant Aną, bet vistiek stovėjau atsisukusi į Shawn pusę. Protas norėjo eiti pas Aną ir eiti kuo toliau nuo to vaikino ,bet širdis vistiek sukosi į Shawn...
Vaikinas buvo vos keliais suolais nuo manęs.
"Dabar tau bus proga atsiprašyti jog suregavai per daug rimtai į tai ir galėsii pasišnekėti su juo....Alisa pagaliau"
Norėjau žengti žingsnį į priekį ,bet...

"Gabriela?"sustingau ir pastačiau koją atgal kuri turėjo eiti link Shawn. Ana priėjo prie manęs ir taip pat sustojo pamačiusi vaikiną su Gabriela.
-Kur tu buvai Shawnn,- jam nespėjus atsakyti ta tuštutė plastikinė barbė paėmė vaikinui už skruostų ir įsisiurbė į jo lūpas. Pasijaučiau taip lyg ant širdies būtų užsiritęs didelis akmuo ,o tas akmuo Gabriela. Taip užsiritęs ,o ne nusiritęs kaip tame posakyje.

-Alisa eime,- padėjo ranką man ant pečio Ana.
Palinksėjau galva. Ašaras laikydama akyse prabėgau pro juos ir išėjau iš valgyklos.
"Kokia aš kvaila kvaila kvailaa..." Norėjosi tai išrėkti ,bet laikiau tai viduje.

-Alisa palaukk,- sustabdė mane Ana.
-Kas?,- nubraukiau ašarą riedančią skruostu.
-Manau tu man ne viską papasakojai,- žiūrėjo ji man tiesiai į akis.
-Ne... ne viską, bet Ana dabar aš neturiu noro tau pasakoti to...
-Viskas gerai aš suprantu...
Nusivaliau dar vieną skruostu nuriedėjusią ašarą ir ėjau link savo spintelės kartu su Ana.
Prie jos stovėjo man labai matytas vaikinas ,bet negalėjau jo atpažinti ,nes jis buvo užsisukęs.
Priėjau prie spintelės ir jis atsisuko.
"Noah... dar daugiau įvykių šiandien..." pasakiau sau mintyse lyg nujausdama jog kažkas atsitiks.

-Labas Alisa,- apsikabino mane jis, o Ana nieko nesupratusi pažiūrėjo į mane. Noah pasisveikino ir su ja
-Labas Noah,- pasisveikinau ir nusisukau nuo jo ,nes norėjau atsirakinti spintelę.
-Tau kažkas yra?,- paklausė jis pažiūrėjęs į mane.
-Ne nieko,- neatsisukau į jį.
Jis paėmė ir atsuko mane į save.
-Tu verkei?,- paklausė lyg pataikydamas tiesiiai į dešimtuką
-Ką? n..Nea,- šyptelėjau.
-Juk aš matau.
-Alisa,-pakrutino mane draugė ir parodė į dešinę pusę kur pamačiau Shawn....
Susiraukiau.
"Shawn, tu galvoji gali žaisti su kuo tik nori? labai klysti" pažiūrėdama į jį tai pasakiau sau mintyse.
Atsisukau į Noah ir pasistiebusi pabučiavau vaikiną taip kaip jį pabučiavo Gabriela.
Noah atsakė į mano bučinį.
Vos tik atsitraukusi šyptelėjau ir pasimečiau.
-Aaa... aš. Turiuriu eiti,-šyptelėjusi paėmiau Anai už rankos ir nusitempiau ją link kabineto kuriame bus sekanti pamoka.....

.......

38 dalis❤🌹🍁⭐(Atsiprašauuu už klaidass tiek ir rašybos tiek ir kitokias)❤❤❤