Why you? (Lėtai rašoma)

[62]

Nežinojau ko sulauksiu iš Shawn ir iš dalies manau gailiuosi sutikusi, bet... Jis paprašė tik klausyti, bet ne šnekėti tai štai ir pliusas man.
-Pirma... Tai mes su Gabriela nesam pora jai tu taip manai... Aš nežinau kodėl ji negali suprasti jog tarp mūsų nieko nebus, nes...,-atsisuko jis į mane ir pagavo mano žvilgsnį- n... Nes man tokios kaip ji visai nepatinka. O antra... Alisa, -Priėjo vaikinas arčiau manęs, o aš per žinksnį atsitraukiau- ughhh nieko, koks skirtumas...,-štai ir atsitraukęs nuėjo prie savo daiktų.
Susiraukiau...
"Tai jai norėjai jog išklausyčiau, tai bent sakytum viską Shawn..."
-Tu norėjai jog išklausyčiau tave , bet kai pradedu klausyti tu tiesiog nutyli ir nieko nesakai... Ar tu bijai jog tavo Gabriela tai sužinos ir vėl karsis tau ant kaklo?, - nusišypsojau- Gerai man nesvarbu, - nežinau iš kur pas mane atsirado tiek drąsos, bet aš tiesiog su šypsena nusisukau ir pradėjauu eiti atgal kur sėdėjau.
Jis susiraukė ir pasirodė jo nepasitenkinimas dėl to ką pasakiau.
-Ji NE mano, Alisa, - Jaučiau jo įsmeigtą žvilgsnį į save tad sustojau ir atsisukau. Man buvo nejauku, nes jis žiūrėjo man tiesiai į akis, bet tikrai nesiruošiau pasiduoti tam pasipūtėliui kurį sutikusi pačią pirmą dieną ir įsimylėjau nors tai ir ilgą laiką neigiau... - Tu labai nori sužinoti tai?, - su kiekvienu žodžiu Shawn artėjo link manęs, o aš po truputį pradėjau eiti atgal iki kol pasiekiau šaltą sieną kuri palietė mano nugarą, o tada mano drąsa lyg išgaravo. Atrodė jog per vieną sumirksėjimą visa drąsa išgaravo. Tereikėjo suskaičiuoti iki vieno ir viskas... dingo.
-Tai jai norėjai jog išklausyčiau tai štai prašau, aš klausau, - nedrąsiai pasakiau vaikinui kuris nebuvo jau taip ir toli.
Jis greitai priėjęs prie manęs apsivijo rankomis mano liemenį.
"Kas čia ką tik atsitiko? NA DABAR TU TIKRAI PER ARTI SHAWN"
Sutrikau.
-Aš tave myliu Alisa... Sušiktai myliu štai tas antras dalykas.
"Ką tu pasakiai ??" Tu? MANE? Ar aš sapnuoju? "
-K.. K. Ką ?, - žiūrėjau į jį nustebusiu žvilgsniu nieko geresnio negalėdama išlementi, nes šiuo momentu aš buvau šokiruota, bet kartu ir laiminga?
-Taip, tu išgirdai teisingai Alisa, - nusišypsojo vaikinas- ir daugiau nesakyk jog Gabriela mano... Tai mane skaudina, nes aš noriu jog tu būtum mano, o ne ji.
Vos tik pabaigus Shawn kalbėti, mūsų lūpos susijungė...
"Shawn prašau tik nepasakyk jog tu juokauji" Norėjau tik vieno... Jog kažkas man įgnyptų ir pasakytų jog aš nesapnuoju, nes nesu tikra jog aš esu realybėje.
Atsitraukiau nuo Shawn.
-Ir ne aš nejuokauju Alisa,- man net nespėjus pasakyti nei žodžio Shawn pradėjo kalbėti-Tu man patikai nuo pat pirmos dienos, kai netyčia atsitrenkiau į tave ir pavadinai mane pasipūtėliu. Nuo tos dienos negalėjau nustoti galvoti apie tave.
Prisiminusi tai nusišypsojau ir jaučiau savo raustančius skruostus.
-Aš... Aš irgi tave myliu ,-apsikabinau jį ir pilve pajaučiau daugybę drugelių kurie tuojaus netilps mano mažame pilve.
Iš Shawn veido taip pat kaip ir iš manojo nedingo šypsena.
"Bet ar jis nemeluoja man?"
-Bet...
-Kas?, - pažiūrėjo Shawn į mane.
-Bet kodėl tu man to ankščiau nepasakiai?
-Jau norėjau tau tai pasakyti, bet pamačiau tave su... Noah.
-Na ir kas jog tu mane su juo matei?
-Galvojau jūs pora...
-Kaip mes galėjom su Noah būti pora jai aš myliu tave?...
-O tada tu man pasakyk kodėl tu manei jog mes su Gabriela pora?
-amm manau todėl, nes jūs iš tikro buvot pora,- nusijuokiau.
-Nori kai ką pasakysiu...
Linktelėjau galva.
-Su ja draugavau tam jog sukelčiau tau pavydą,- nusišypsojo taip lyg tuo didžiuotūsi.
-Aš tau galiu pasakyti tą patį Shawn,- speceliai jį paerzindama taip pasakiau. Nusijuokiau ir nustūmusi jį nuo savęs patraukiau link savo kuprinės.
-Kaip tai suprasti panalyte?,-priėjo prie manęs jis ir atsisėdo ant mano kėdės.
-Matau tai pavyko,- negalėjau nulaikyti šypsenos žiūrėdama į vaikiną.
-Tau patinka mane erzinti ar taip?
-Neneigsiu šito.
-Kaip tu gali erzinti mane, - timtelėjo vaikinas mane link savęs.
-ammm...Kas ten! , - Sukrebždenau į stalą pavaidindama jog kažkas prie durų. Abu pašokom, o tada klasė užsipildė mano juoku.
Shawn piktai pažiūrėjo į mane, o aš greit užsičiaupiau prisiminusi jog dabar vyksta pamokos.
-Juk aš neneigiau jog man patinka tave erzinti Shawn, - nusišypsojau.

......

Abu sėdėjome ir šnekėjomės laukdami kol pasibaigs dar viena pamoka.
Staiga pradėjo grebždėti kabineto durys ir Shawn atsisuko į mane.
-Dabar tikrai ne aš, - iškėliau rankas ir nusijuokiau.
Greitai sukroviau savo daiktus į kuprinę ir abu nuėjome prie durų kurios atsidarė.
-Neklauskit kaip aš gavau raktą, bet jūsų riteris pasirodė kuris jus čia ir užrakino, - nusijuokė uždususi Ana, bet tada pažiūrėjusi į mus susiraukė- Tai tarp jūsų jau viskas gerai?
Abu linktelėjom.
-Kaip gerai?,- nepatikėjusi paklausė.
Mes abu susižvalgėm, o Shawn sunėrė mūsų pirštus.
-Aammmm, tada jūs abu galit eiti atgal balandėliai,- Ana norėjo uždaryti duris vėl, bet mes abu išbėgome.
-Net nesvajok riteri, - nusišypsojau.
Visi nusijuokėm, bet tada greitai ir užsičiaupėm, nes jai ateis mūsų piktoji pavaduotoja mum gerai nesibaigs. Nes antrą kartą pagauti ne pamokoje tikrai neišsisuksime su sudužusiu vazonu.
Visi ėjome link kabinetų, bet kalidoriuj išsiskyrus į skirtingas puses mum teko taip pat išsiskirti ir su Shawn, nes kabinetai buvo skirtingose pusėse .
-Iki, - nusišypsojusi paleidau jo ranką ir norėjau eiti, bet buvau įtraukta į jo glėpį.
-Dar susitiksim Alisa,-nusišypsojo.
-Susiraskit kambarį jūs abu, - užsidengė akis Ana ir pradėjo eiti lyg aklas žmogus graibydamasi už sienų.
Aš susigėdusi atsitraukiau ir pamojavusi jam nuėjau pas draugę.
-Baiik, - tyliai sušnibždėjusi trenkiau jai į petį.
-Jau galiu atsimerkti?
-Anaaa...
-Gerai baigiu, bet turėsi viską papasakot, -išsišiepė, o aš linktelėjau.

.....

Diena ėjosi tobulai lyg sviestu patepta, bet žinoma išskyrus pamokas.
Abi su Ana ir Shawn ėjome namo. Jaučiausi labai laiminga būdama su jais ir žinoma nenorėčiau jog kažkas pasikeistų.

.....

62 dalis 💜 Lauksiu nuomonių bei vote kaip visada 💜Bye
ATSIPRAŠAU UŽ KLAIDAS RAŠYBOS BEI STILIAUS💜