Why you? (Lėtai rašoma)

[52]

Prabudau... Bet ne taip įprastai kaip kiekvieną rytą.
Patryniau akis, atsisėdau ir sugraibiau telefoną nuo naktinio staliuko.
-Tai štai kodėl taip keista čia man,-Pamačiusi jog dar tik be dvidešimties minučių septynios šyptelėjau -Atsikėliau ankščiau už žadintuvą? Keistaa... Labaii keista na, bet dabarr galėsiu normaliai susiruošti į mokyklą, - suburbėjau po nosimi su šypsena, nes atsikėliau tikrai geros nuotaikos.

Sukikendama iš savęs kritau atgal į lovą ir truputi panaršiau internete. Po mažiau nei dešimties minučių teko šokti iš lovos, nes mano makaulė prisiminė jog mama išvyksta jau šiandien.
Greitai susiieškojau savo džinsinį švarkelį ir bordinės spalvos maikutę, o savo mėgstamiausių džinsų niekur neradau net iškuitusi savo lyg uragano nusiauptą spintą. Taip lyg uragano, nes kai ieškau kažkokio drabužio viską išverčiu iki kol jį surandu.... naaaa arba pasitaiko jog nerandu... ir būdama per daug tingi viską belenkaip susukusi, o nesulankščiusi sukišu atgal į spintą. Tai todėl šios spintos pavadinimas "Uragano kurio pavadinimas Alisa nusiaupta spinta"

-Mammmmm, - po kelių gerų ieškojimo minučių sušukau- kur mano džinsaii?
....
Tylaa. Jau žiojausi klausti iš naujo, bet išgirdau atsakymą.
-Aš juos išskalbiau, jie turbūt dar vis šlapi.
Nubėgau iki sudžiautų skalbinių...
-Džinai prašau nenuvilkit manęs, man jūsų reikiaaa..., - viena ranka užsidengusi akis, o kitą ištiesusi ėjau patikrinti ar jie dar vis šlapi.
-Šūdasss, - garsiai sušukau ir dramatiškai nukritau ant kekių. Po kelių sekundžių atsistojau ir susiraukiau.
-išdavikaiii, -pasakiusi džinsams lyg išprotėjusi ir nuėjau į kambarį ieškoti kitų kelnių kuriomis galėčiau apsiauti.

Ilgai neieškojusi pasiėmiau ir apsimoviau mėlynus, plėštus, aukštu liemeniu džinsus. Nubėgau į apačią pas mamą ir atsisėdau prie stalo.
-Labas rytas... Kada išvyksi?, - paklausiau.
-Laaba. Maanau už kokių penkiolikos minučių išvažiuosiu, - liūdnai šyptelėjo ir nutilo, bettt štai ir pradėjo kalbėti vėl- o gal man nueiti pas Karen ir paprašyti jog tu pabūtum pas juos?
-Ką? Neee, nereikia mama prašau juk viskas bus geraii, aš pažaduu neprisidirbsiuu.
-O jei kalbant apie prisidirbimaa Alisa... Gali jau pasakot viską apie vakar, nes kitaip gali krautis daiktus savaitei...,- nusišypsojo ir gurkštelėjo dar garuojančios kavos.
-Čiaa šantažaas, - sušukau.
-Gali jau eiti dėtis daiktus aš einu iki Karen, - pavaidindama jog atsistoja pasakė su šypsena veide.
-Stooook pasakysiuuu tik nereikiaa prieš mane naudoti šantažoo,- tarp ranku paslėpiau veidą padėdama galvą ant stalo.
-Aš laukiu, - įsitaisė.
-Jo vardas Noah.... IR NEE JIS NE MANO VAIKINAS, - Pabrėžiau paskutinius žodžius.-Jis tiesiog norėjo susitikti na ne tai, kad norėjo... Ughh aš nemoku paaiškint.
-Toliauuu...
-Naaa ir mes susitikom, o išėjau tau nieko nesakius, nes tu miegojai, na bent maniau jog miegi. Ir mes tiesiog vaikščiojom ir nuėjom nusipirkti ledų, o tada tu paskambinaii ir aš bėgau namo.
-Tu ką rimtai? Tu palikai vaikinuką vieną stovėti lauke ir parbėgai namo?, -mama pradėjo juoktis iš manęs balsu.
Pažiūrėjau i mamą ir nieko nesupratau.
"Mamm pasakyk jog tu juokauji... Tai ką tavo nuomonės keičiasi kas trisdešimt minučių dabar?"
-Dabar aš jau nesuprantu...
-Taip, tu nieko man nesakiai ir aš jaudinausi, bet tas vaikinukas nieko dėtas dėl to ir tau nereikėjo taip jo palikti tik man paskambinus, -juokėsi toliau.
-Mamm aš jau tavęs nesuprantu, tu ant manęs rėkiai jog išėjau, o dabar sakai jog turėjau likti?
-Na tiesiog tau reikėjo paskambinti ar parašyti man ir pasakyti kur tu. Tik tiekkk, - sukikeno paskutini kartą.
-WoW....o aš kaip kokia kvailė aiškinau jam jog man reikia eiti namo, o tada bėgau kiek tik galėdama greičiau...tiesioog WoW maama.
Mama išgirdusi tai pradėjo juoktis dar labiau.
-Nejuokinga...
-Gerai tyliuu..., - suprunkštė paskutinį kartą.
Abi prašnekėjusios iki tol kol mama jau turėjo važiuoti, ėjome nešti jos daiktus į mašiną.

Atsisveikinau ir išklausiau mamos moralo turbūt ilgesnio nei biblija.
-Bet ar tikrai tu neprapulsi?Gal man nueiti pas Karen?,- pakartojo tai ką sakė jau kelis kartus.
-Juk sakiauu jog nereikia aš neprapulsiu mamm... Man jau ne trylika jog kažko negalėčiau padaryti pati,- nusijuokiau.
....
Paskutinį kartą apsikabinau mamą prieš jai išvažiuojant taip atsisveikindama. Jai įsėdus į mašiną ir pajudėjus nuėjau atgal į namus.
Buvo truputį liūdna na net ne truputi, o labai jog tiek laiko nematysiu mylimiausio žmogaus žemėje, bet dabar turėsiu susikaupti ties klausimu "Kaip isgyventi vienai?" ir reikia pamiršti liūdesį, nes tai tikrai nepadės.

Valgydama obuolį prieš išeinant į makyklą pasiėmiau kuprinę iš savo kambario ir nunešiau ją prie spintelės esančios kalidoriuje jog nereikėtų likus kelioms minutėms bėgti pasiimti.
Nuėjau į svetainę ir šokau ant sofos. Pagriebusi televizoriaus pultelį įsijungiau televizorių jog nereiktų sėdėti tyloje, nes man baugu būti tyloje kai nėra nieko namuose. Taip turbūt nuskambės kvailai, bet man tada kiekvienas sugrebždėjimas lyg iš siaubo filmo.

...

Išėjau iš namų ir susitikusi Aną abi nuėjome į pirmą pamoką, nes ir taip truputį vėlavome per mano labai greitai susiruošiančią draugę... Tai sarkazmas žinoma, nes jos laukti reikia daugiau nei pusvalandį atėjus laiku kurį susitarėme.

....

Praėjo kelios pamokos, o per jas nieko įdomaus nenutiko tik mokslai mokslai mokslai... Oh taip visai pamiršau. Aną išėjo iš paskutinų dviejų pamokų nes jai reikėjo važiuoti pas dantistą ir taip ji paliko šiam pragare mane vieną.... Visiškai vieną. Už šitą ji atsiims.

.....

Sėdėjau nuobodžiai paskutinėja pamokoje ir už manęs savo cypenčiu balsu kikeno Gabriela su savo drauge. Vos tik išgirstu ją ji visada man primena Shawn ir kartu nutikusius įvykius su juo. Aš dar vis gailiuosi ką jam pasakiau, nes tikrai pasiilgau to pasipūtėlio. Dabar mes tik praeinam vienas pro kitą per pertraukas ir pasidaliname vienas kito liūdnais žvilgsniais. Nors ir norėčiau jam kažką pasakyti aš negaliu, nes pati tai pradėjau ir dėl to kalta tik aš.
Pajaučiau baksnojimą sau į nugarą. Bandžiau nekreipti dėmesio, bet Gabriela vistiek neatstojo.
-Ko nori?, - atsisukusi paklausiau.
-woow ramiauu, - susiraukė.
-Kas yra?, - ramiai pakartojau.
-Žinojai vieną dalyką apie savo Shawn?, - nusimaivė sakydama vardą Shawn, o aš sustingau, nes bijojau išgirsti jos tolesnius žodžius.
-Man nerūpi ką apie jį sakysi.... Ir jis ne mano Gabriela..., - nusisukau nuo jos.
-O tada jei nenori girdėti nieko apie Shawn, tai gal tau bus įdomu išgirsti apie savo nuostabęją draugę Aną... Na ne tik apie ją, o apie JUOS, - pabrėžė paskutinį žodį.
"Ką apie juos?... Nieko nesuprantu... Ji turbūt tik nori mus su Ana supykdyt ir prišnekės man nesamonių tik apie Shawn tiek apie Aną...Ne ne ne aš jos neklausysiu... "
-Atstok Gabriela, -pasakiau taip lyg man būtų neįdomu, nors buvo kaip tik atvirkščiai, aš nenorėjau to girdėti, bet kartu norėjau žinoti ką ji pasakys.
-Na galėsi paklausti jų arba pačios Anos apie jų.......

......

52 dalisss ❤️🌌🌠Lauksiu nuomonių ir votee ofc kaip visadaaa🌃🌼❤️💋irr taippp ši dalis ne tokia įdomi, bett kitose dalyse bus manau įdomiauu💞😉🌹💜(atsiprašau už klaidass)