Why you? (Lėtai rašoma)

[53]

-Na galėsi paklausti jų arba pačios Anos apie jų romaną kurį turbūt tau nežinant mezga, -abi barbės suprukštė, o aš likau sutrikusi.
"Kokį romaną.... Ji meluoja... Gabriela mane nori tik įskaudinti"
Nieko jai neatsakiau, nes ir neturėjau ką, tiesiog likau be žodžių.
Toliau klausiausi mokytojo ir bandžiau pamiršti tai ką ji sakė.
-Tu netiki?, -vėl pasigirdo jos balsas man už nugaros kuris mane jau erzino- Shawn esa ne toks koks tu galvoji, jis išdavė mane su tavim, o štai Alisa dabar tave išdavė su tavo geriausia drauge, ooo dar pagalvok kiek jis turėjo merginų prieš tai... ,- apsimetė nuliūduse. Taip, apsimetė, nes jai nerūpi kiti ir jų jausmai, ji tik nori visiems pakenkti, o dabar ypač man dėl Shawn, todėl aš ja netikiu... Iki kol nepamatysiu to pati aš netikėsiu.
-Jau ir taip aišku jog tu meluojii Gabriela, taip nei Ana nei Shawn nepasielgtų ir tu pati tai gerai žinai,- bandziau įrodinėti jai jog tai netiesa nors pati to nežinojau. Šiuo momentu nežinojau kuo tikėti, o kuo ne, nors ir norėjau netikėti, bet jeigu tai tiesa?
-O kaip tai jog mačiau juos apsikabinusius šiandien, kai tu kažkur nuėjai ir palikai Aną vieną?, -Žiūrėjo į mane tokiu žvilgsniu lyg ji kalbėtų tiesą.
"Taip aš palikau Aną vieną kalidoriuje prie mūsų spintelių, o pati išėjau pas muzikos mokytoją... Bett ne ne ne tai negali būti tiesa... O jeigu?"
Kuo toliau ėmiau galvoti jog tai gali būti tiesa, bet mano širdis nepasidavė ir liepė netikėti tuo.
-Aš vistiek tavimi netikiu Gabriela ir prašau atstok nuo manęs,- nuotaika visiškai pasikeitė. Iš linksmos į susirūpinusę, pasimetusę ir liūdną nors ir žinojau jog, tai netiesa, na labiau mano širdis jautė negu aš žinojau... Bet man buvo baisu jog...." Ne tai netiesa... Tai netiesaa. Kol pati to nepamatysiu netikėsiu tuoo..."
Galvojau tuoj pradėsiu verkšlenti dėl tų beprasmių Gabrielos žodžių... Taip, beprasmių, nes as tuo netikėsiu iki kol pati to neišgirsiu is Anos ar iš pačio Shawn, o tuo labiau nepamatysiu.

Visą pamoką Gabriela neatsojo ir aiškino koks Shawn mergišius, o Ana dviveidė. Ačiū dieve pamokos buvo likę ne tiek jau daug ir pagaliau galėjau eiti namo.
Eidama namo nežinojau apie ką galvoti. Tai tiesa ar ne? Jei tai tiesa kodėl Ana su manim taip pasielgė ir kaip ji taip galėjo? Bet jei tai netiesa aš Gabrielos nepasigailėsiu ir po vieną nulaužyšiu jos priaugintus dvimetrinius nagus, ir uš savo veiksmus aš neatsakysiu jog ji taip mane apgavo"...

Grįžau namo ir persirengusi griuvau į lovą. Nejudėjau kelias minutes iki kol išgirdau durų skambutį.
"Juk Ana šiandien nakvos pas mane... Aš visai pamiršauuu" Nuvijusi blogas mintis nubėgau į apačią. Sustojau ties durimis, bet neatidariau jų.
"Aš nesakysiu ir neužsiminsiu apie, tai ką sakė Gabriela ir nebegalvosiu apie tai daugiau... Niekada"
Pasakiusi tai sau mintyse pakeičiau veido išraišką į linksmesnę ir pagaliau atidariau duris.
-Heyyy, - Apsikabino mane draugė vos tik man pradarius duris, taip lyg būtume nesimatę mėnesį.
-Labass, - nusijuokiau.
-Kodėl tu taip ilgai neatidarei durų? - pasiteiravo lyg kažką įtarinėdama.
-amm aš. Aš neseniai grįžau iš mokyklos, nes buvau bibliotekoje ir rengiausiii, tai todėl... , - nusišypsojau ir bandžiau neišsiduoti jog nemeluoju...
Ji persmeigė mane žvilgsiu ir jau atrodė lyg ji pagaus mane nusikaltimo vietoje, bet tadaa:
-Aaa geraiii nieko tokio,-      nusišypsojo, -aš einu pasidaryti arbatos, tu nori?
-Taip noriuuu,- nusijuokiau.
Ana visada mano mamai buvo kaip antra dukra ir Ana visada galėjo mano namuose jaustis kaip savuosiuose. Na ir kaip matot ji taip ir elgėsi.

....

Abi sėdėjome mano kambaryje ir gėrėme arbatą. Netyčiomis bešnekėdama su drauge užsižiopsojau pro langą į debesis, o tada nuo debesų mano akys nusirito ties Shawn langu.
Vaikinas kitoje pusėje lango vis ėjo nuo vieno kambario galo iki kito ir aš pradėjau galvoti ką jis veikia, nes jo lakstymas pirmyn atgal su lapeliu rankoje atrodė tikrai keistai.
-Į ką tu ten taip žiūrii?,- susiraukė Ana, o tada nusekusi mano žvilgsniu pažiūrėjo į tą vietą ir nusijuokė.
-Ką... Aš nežiūrėjau į jį tu nepagalvok neteisingai... NAA aš tikiuosi tu nepagalvojai neteisingai, - pasimečiau, o draugė nutaisė tokį žvilgsnį lyg sakydama jog suprato, kad pamelavau jai- Netiki? Aš va dabarr užtrauksiu užuolaidass... Va ir tu neteisi, nes aš į jį nežiūrėjau..., - greitai nubėgau prie lango ir jau laikydama užuolaidų kraštą pasakiau Anai. Ji suprunkštė iš manęs, o aš nusisukusi į lango pusę bandžiau užtraukti užuolaidas, bet man nepavyko.
-Kas čia dabarr?, -susiraukiau ir pažiūrėjau į Aną, o tada vėl į užuolaidas ir tada dar kartą į draugę. Ji jau atrodė sprogs belaikydama juoką užsidengusi burną.
Nusisukau nuo jos, nes pati būčiau susijuokusi ir bandžiau sutvarkyti užstrigusias užuolaidas.
Pašokau vieną kartą, antrą irr trečią, bet nepasiekiau viršaus, per savo mažą ūgį.
Atsidususi netyčia atsisukau į Shawn langą.
"Negali būti... Ne ne ne tu to nematei, nematai ir nematysi, nes tu tuoj pat turi nusisukti"
Sugavusi jo tokį žvilgsnį lyg klaustų kas atsitiko greitai šokau nuo lango prie sienos jog jis manęs nematytų.
-Aš kaip kvaila šokinėjau jo nepastebėdama kai jis žiūrėjo į mane? Kodėl tu nepasakei jog jis tenn Ana? , - susiėmiau už galvos- Anaaa prašau nesijuok, nes nejuokingaa..., - jau jausdama karštį žanduose pasakiau.
-Jis matė tave nuo pat pirmo tavo pašokimo, o jog tu kvailutė užsisvajojusi nieko nematai aplinkuj, čia jau niekas nekaltass, -Juokėsi.
Atsikvėpiau ir pasiėmusi kėde padėjau ją prieš langą.
-Jeigu nukrisi sakysim tavo mamai jog pamatėm vorą ir tu užšokai ant kėdės ir nusivertei, - pradėjo kurti istorijas šaipydamasi iš manęs Ana.
-Bet jeigu aš tave ant tos kėdės užkelsiu ir dar numesiu, pasakysim tavo mamai jog tu prisižiūrėjai titaniko ir bandei pavaizduoti vieną visiem labai gerai žinomą sceną. Gerai?
-Tyliuuuuuu, - iškėlė rankas, o šį kartą aš nusijuokiau, nes supratau jog pagaliau ją nors trumpam užčiaupiau.

Užkėliau pirmą koją ant judančios kėdės kurios ratukai esantys ant kėdės kojų truputį sukiojosi.
-Melskis už mane Ana,-lyg kareivis prie kaktos pridėjau delną, o ji rimtu veidu pakartojo mane ir peržegnojo.
-aš einu į virtuvę keksiukų atnešiu mum abiem prie arbatos, - pasakiusi atsistojo ir išbėgo iš kambrio, o aš tik linktelėjau.
Pagaliau užkėlusi ir antrą koją bandžiau atmazgyti užuolaidos atirusį siūliuką nuo kito metaliuko už kurio buvo jis užsikabinęs ir trugdė jas užtraukti.
Drebančiom kojom stovėdama atmazgiau tą nedidelį siūliuką kuris buvo apsimazgęs tikrai ne kaip nedidelis ir vėl netyčia pažvelgiau į Shawn langą.
Vaikinas dar vis žiūrėjo į mane sukryžęves rankas ties krūtine ir nesuprato ką aš ten darau.
-Alisaaaa galii ateiti!!!! , - staigiai vos ne visu balsu sušuko draugė nuo ko aš net krūptelėjau ir staigiai sujudėjus kėdei nesulaikiau pusiausviros.
Jog nenukriščiau bandžiau susigraibyti už užuolaidų ir man pavyko, bet taip dar labiau pabloginau situaciją su savimi nusitempiau ir užuolaidas su visa ta dalimi ant kurios jos kabėjo ir pati nukritau.
-Auč auč auč...., - suaimanavau ir Ana greitai atbėgo į kambarį turbūt išgirdusi tą garsų "Bummm"
-Arr tau viskas geraii? Ką susimušei?, - atsisėdusi ant žemės prie manęs paklausė sunerimusiu veidu.
-Viskas geraii, bet man net užpakalis nutirpo, - susiėmiau už tos vietos ant kurios nukritau.
-Ar skauda labai?
-Aha...
Draugė nieko nesakė kelias sekundes...
-Duok papūsiuu,- pasakė turbūt pirmą nesamonę šovusę jei į galvą po tų kelių sekundžių.
-Nejuokinga Ana, - pradėjau juoktis.
-O tada kodėl juokiesi?, - kartu nusijuokė
-Nes tu šneki nesamones.
-Stokiss amžinas ligonii tu, - ištiesė ranką ir pakėlė mane, o aš nuo savo užpakalio rankos neatitraukiau, nes skaudėjo tikrai ne truputį.
Vos tik atsistojau pažiūrėjau į sieną nuo kurios nukrito užuolaidos. Ana taip pat atsisuko ir pažiūrėjo.
-O dabar mum gerai nesibaigs, -Abi vienu metu pasakėm ir susižvalgėm.
Nuo užuolaidų kaip ir nuo debesų mano žvilgsnis nusirito ties Shawn langu, bet jo kambaryje jau nebebuvo...

....

53 dalissss 🙃❤️🌌🌠nežinau ką net pasakyti jummms🌙Tiesiogg ačiū jog skaitėtt irr lauksiu vote ir nuomonių komentaruose 🌟💜💤byee iki kažkadaa🌌💖
(Atsiprašau už klaidass)💤⭐💋