Why you? (Lėtai rašoma)

[60]

.....

Atsisukau į jį su šypsena veide ir klausiamu žvilgsniu pažiūrėjau jam į rudas akis lyg klausdama "Kas atsitiko?"
-amm, ne nieko svarbaus... Aš norėjau paklaust dėl gitaros, bet prisiminiau jog jos nebus.
-Kaip tai nebus?, - nesupratusi paklausiau.
-ohh šūdas visai pamiršau tau pasakyti. Jos nebus gal savaitę ar dvi tiksliai nežino mokytoja, nes ji išvyko kažkur. Na aš nesigilinau.
-a... Taip ačiū jog pasakiai, - nusišypsojau jam ir greit nusisukusi nubėgau pas Aną.

-Anaaa man nebus gitaros gal dvi savaites, - tik įėjusi namo pasakiau.
-Žinai ką šiandien sugalvojauu?, - lyg niekur nieko nebuvę prieš dešimt minučių pasakė Ana ir tai truputį keista jog ji taip lengvai pasidavė kažko man nepadariusi.
-.... Ne... Nežinau.
-Šiandien vakare eisim į filmą, - suplojo rankomis.
-Am... aš nežinau....,- prisiminusi tą įvykį vakar susigūžiau.
-visai pamiršau... Atsiprašau. Tadaaa šiandien po mokyklos eisim į kiną, o tada į parduotuvę ir prisipirksim visokių veido kaukių, o tadaaa darysimm girls night,- pradėjo pasakoti draugė.
Aš nusijuokiau ir linktelėjau.
-Bet žinok pagalvosim vėliau ką veiksim vakare, nes jau liko mažiau nei dešimt minučių iki pirmos pamokos,-pradėjau autis batus, nes TAIP aš iš namų pirmais išbėgau basa taip kaip ir Ana.

......

Sėdėjome pirmoje pamokoje ir aš vos neužmigau, nes šiandien biologijos tema tokia nuobodi, kad net fizikoje klausytis mokytojos priekaištų būtų įdomiau.

Pagaliau abi su Ana atsėdėjusios tas likusias dvidešimt minučių ėjome į fiziką.... Hahhhaha labai norėjau fizikos tai štai, bet šį kartą gavau dvigubai, nes šiandien kontrolis apie kurį buvau pamiršusi nuo vakar vakaro nesamonių, bet kuo svarbiausia... aš nieko nemoku...
-Alisa... Tu man padėsi,- pasakė stovėdama draugė su knyga rankose.
-Kažin ką aš tau padėsiu.... Vardą lapo kamputyje moki manau užsirašyti pati.
-Kad jinai ir dėl to priekaištauja,-susiraukė, o as pradėjau juoktis.
-Nejuokinga..., - sukikeno

Vos tik prasidėjus pamokai prasidėjo ir šurmulys iš daugiau nei pusė klasės vaikų jog visi nieko nemoka. Žinoma, fizikos mokytojos net pats ateivis neperkalbės tad visi niurzgėdami pasiėmė lapukus.
Pasigirdo tos barbės ir jos draugių kikenimas.
-Aš negaliu... Man jos vėžį varo,-susiėmusi už galvos pasakiau Anai, o ji nieko neatsakė.
Atsisukau į ją. O ji atsilošusi į kėdę laimingu veidu žiūrėjo į lubas.
-Ką tu darai?, -visai jos tokio elgesio nesupratusi paklausiau.
-Na žinai Alisa... Jau geriau nuo jų juoko numirsiu prieš kontrolinį o ne po jo. Pagalvok logiškai, - šypsojosi toliau.
Aš pradėjau juoktis.
-Alisaa tai gal papasakosi iš ko juokiesi, mes galėsime visi pasijuokti,-išgirdau mokytojos rimtą balsą.
-Manau jai pasakyčiau jums nebūtų juokinga, - nusišypsojusi parėmiau galvą rankomis.
-O jeigu būtų?
-Kas būtų jei nebūtų,- įsiterpė Ana ir visi aplinkuj pradėjo prunkšti.
-Matau jūs abi norite vėl išeiti iš kabineto mergaitės,- piktai žiūrėjo mokytoja į mus abi.
-Aš šį kartą susilaikysiu..., - nuleidau galvą, o draugė nė nesiruošė pasiduoti.
-O jeigu aš berniukas?
-Tau patinka atsikalbinėti? Tai tiesus kelias tau pro duris, o tada gali ginčytis su kuo tik nori.
-Tyliuuu...,-pavartė akis Alisa, o visi taip pat kaip ir aš kikeno.
-Mergaite, tau ką? Patinka atsikalbinėti?, - šnipždėdama bandžiau pavaizduoti mokytojos blasą ir nuo to su Ana negalėjom nustoti kikenti visą kontrolinį.

Kontrolinis baigėsi ir visi nešė parašytus darbus mokytojai, o Ana ėjusi prieš mane padavė mokytojai darbą ir nusilenkė lyg kokiai karalieniai. Mokytoja žinoma žiūrėjo į ją piktai, bet tai tikrai buvo juokinga.

Ėjome link valgyklos juokdamosis iki kol Ana susivokė jog jei reikia pas matematikos mokytoją.
-Tai tu eik į valgyklą, aš greit ateisiu,- net man nespėjus sureguoti ir atsakyti, draugė iškarto dingo iš mano regos lauko. Ji lyg nėrė tarp žmonių ir vos man sumirksėjus dingo.
"Ammm tai keista..."
Eidama toliau link valgyklos pagalvojau.

Susiradau laisvą staliuką valgykloje ir atsisėdau. Stebėjau aplinkinius ir pradéjau galvoti.
"Bet juk matematikos atsiskaitymų nebuvo... Dar kontrilinis toli...Tai kam jai pas matematikos mokytoją? Ji tikrai būtų man pasakius kodėl, bet šį kartą nieko nesakė...Ughhhh kartais ji kažkokia keista"
Baigusi savo apmastymą šia tema nuėjau nusipirkti sulčių iš neturėjimo ką veikti.

Sėdėjau gan ilgokai ir jau turėjo būti už kelių minučių skambutis, o Anos taip ir nėra.
"Kur jii...?" žvilkčiodama į telefone esantį laikrodį ir į valgyklos duris vis klausinėjau savęs kur ji pradingo, bet štai ir ji.
-Kur tu buvai? Jau praėjo visa pertrauka, o tu pasirodei tik dabar... Ir pala ko tau reikėjo pas matematikos mokytoją?,- greitai pradėjau klausinėti draugės dar jai net neatsisėdus šalia manęs.
-amm aš buvau pas matematikos mokytoją, nes reikėjo pasiklausti...,- net jai nebaigus kalbėti nutraukiau ją.
-Ko pasiklausti? Tu man kažko nesakai?
-Aš... Na norėjau pasiklausti dėl užrašų rinkimo kur mokytoja perspėjo praitą pamoką jog juos surinks neperspėjusi, o tu žinai kaip aš ne viską užsirašau,-pačiupusi mano sultis užtikrintai pasakė Ana, nors iš pradžių atrodė jog meluoja, bet tada prisiminiau.
-Ai taip visai pamiršau apie tai, - su tai žodžiais suskambėjo skambutis į pamoką.

....

Pamokai beveik pasibaigus Ana pabaksnojo man į šoną.
-Kas?, - sušnibždėjau.
-Visai pamiršau pasakyti... Aš susitikau muzikos mokytoją ir ji sakė tau nueiti pas ją į kabinetą ten dėl kažko. Aš nesigilinau, - šyptelėjo.
-Kaip tai?, - nustebau, nes dabar buvau visai pasimetusi- Juk Shawn sakė jog ji išvykusi, tai kaip taip gali būti? Ji grįžo ankščiau?
-Na sakau aš nežinau, - patrukčiojo pečiais.
-O kaip dėl Shawn? Jam taip pat reikia eiti pas mokytoją?
-Taip, aš jam pasakiau, jis ateis, - jos šypsena vis kilo, o man tai nepatiko.
Trumpam nutilau.
-Ana.... Tu kažką sugalvojai ir nori mane paerzinti dėl šiandien ar kaip?
-Ne aš sakau tiesą. Ją susitikau eidma pas tave į valgyklą.
-Aš tikiuosi..., -Kažkaip man kilo įtarimas, bet tada supratau jog bereikalo taip galvoju, nes Ana tokiais dalykais niekada nemeluoja, na bent nemelavo.

Pasibaigus pamokai aš ėjau link muzikos kabineto. Shawn ėjo priešais mane. Norėjau pribėgti prie jo ir pasisveikinti, bet sustojau...
"Gabriela? Ką ji čia veikia? Juk mums pamoka visai kitur..."
Sustojau, nes nenorėjau dabar eiti pro juos. Stovėdama prie sienos ir apsimesdama jog kažką darau telefone stebėjau kas nutiks, nes man buvo nedrąsu eiti pro juos ir tuo labiau susilaukti Gabrielos "Komplimentų"....
Shawn sustojo ir jie šnekėjosi... Šnekėjosi ir...
"Shawn kodėl..." Mano veido išraiška pasikeitė Gabrielai priartėjus prie jo ir...
Galvojau tuojaus apsiverksiu, nes ašaros pradėjo kauptis akyse.
"Shawn, kodėl tu visadaa taip su manim?"
Paskutinį kartą paklausiau savęs mintyse to ir greitu žingsniu pradėjau eiti ling muzikos kabineto...
Man dabar buvo nesvarbu ir ką Gabriela pasakys ir ką Shawn man sakys supratęs jog tai pamačiau.
Praėjau pro besibučiuojantį vaikiną su Gabriela... Tas vaizdas daužė mano širdį į daugybė dalių todėl ėjau nuleidusi galvą ir nusivaliau ašaras kurios norėjo riedėti mano skruostu, bet to joms neleidau.

Įėjau į kabineta, bet jame nieko nebuvo.
"O kur mokytoja? Ji kažkur išėjo?
Gal ir gerai jog jos nėra, nes dabar man reikia nurimti..."
Po pasakytų paskutinių žodžių kelis kartus įkvėpiau ir iškvėpiau.

Laiku sutramdžiau ašaras, nes į kabinetą įėjo Shawn. Elgiausi kaip niekur nieko, bet į jį nežiūrėjau. Tiesiog nedrįsau.
-Alisa..., - pasigirdo Shawn balsas.
-Shawn nesiaiškink... Viskas gerai, - žiūrėdama į telefoną ramiai pasakiau nors viduje veržėsi ugnikalnis kuris degino mane iš vidaus.
-Bet... Ji.. Tu netaip..., - bandė kažką aiškinti jis, bet tai man buvo nesvarbu ir aš jį pertraukiau.
-Man išeiti jog tu nesiaiškintum man dėl to kas man visai nerūpi ar tu pats susivoksi ir patylėsi?, - išdrįsusi atsisukti ir pažiūrėti vaikinui į akis pasakiau.
Jis perbraukė per savo didelėmis bangomis nusietus plaukus ranka ir numetė kurprinę prie suolo, prie kurio norėjo atsisėsti, o tada ir atsisėdo.
Tik nuleidusi galvą tyliai jog jis neišgirstų atsidusau ir sukandau apatinę lūpą jog nepradėtų kauptis ašaros ir taip tramdžiau jas.

Abu sėdėjome jau kelias minutes, bet taip ir niekas neatėjo buvo tuštut tuštutėlė klasė, bettt tada...
Durų spynelė užsirakino.
-Kaip tai suprasti?, - Shawn paklausė turbūt pats savęs, o aš pribėgau prie durų ir bandžiau jas atidaryti.
-Kas per šūdas?, - stovėjau prie durų ir barškinau, bet nieko...
-Ana... JI MUS ČIA UŽRAKINO AŠ TUO TIKRA..., - Suburbėjau ir atremdama nugarą į duris nuslydau žemyn. Štai ir Sulaukiau žinutės. Shawn taip pat.

.......

60 dalis Hehehehhe❤️lauksiuu nuomonių ir vote kaip visadaaa💜🌆ATSIPRAŠAU UŽ KLAIDAS🌌💙🌃