Why you? (Lėtai rašoma)

《11》

Visą kelią ėjau pasinėrusi į muziką ir nekreipiau dėmesio kas vyko aplinkui.
Taip kelias neprailgo ir atrodo jau po kelių minučių buvau parduotuvėje.

Žmonių nebuvo per daugiausiai tad nereiks ilgai laukti eilėje tik dėl trijų daiktų .
Pirma nuėjau prie šokolado.
"O kokio reikės taip ir nepasakė"
Paskambinau mamai ir paklausiau vis dėl to kokį nupirkti. Vos tik padėjusi ragelį išgirdau labai pažystamą juoką.
"Gabriela..." tas cypentis juokas man per ausis jau eina. Įmanoma net apkursti.
Greit pačiupusi šokoladą nuėjau link savo keksiukų ,kad tik nereiktų sutikti jos.

Pasiėmusi dvi dėžutes šokoladinių keksiukų nuėjau prie kasos.
Prieš mane stovėjo dar 3 žmonės tad ilgai neužtrukau.
susidėjusi prekes į maišelį jau norėjau eiti ,bet sustojau keliom sekundėm ,nes mane pašaukė tas cypentis balsas.
-Alisaa palauk
Norėjau palaukti ,bet prisiminusi šiandieną įsidėjau ausinukus į ausis ir nuėjau.
Žinau dėl šito ji prie manęs rytoj prisikabins ,bet man nerūpi.

Jau išėjau iš parduotuvės ir buvau pusiaukelėje kai paskambino mama.
-Alisa, tu dar parduotuvėje?
-Na jau išėjau ,o ko dar reikia?
-Na visai pamiršau ,kad baigėsi arbata, tai gal galėtum nueiti jos nupirkti?
"Mam... jūs juokajat?"
-Aha galiu,-pasakiau nenoriai-Bet pala pala ,o kaip jūs sumastėte kepti pyragą ir dar arbatos man reikia nupirkti pas mus kažkas ateis?
-Na taip ,-nusijuokė-Tu lyg seklys morka ha ha ha. Ateis Karen ir jos šeima, na šeip dėl Shawn ir Aaliyah nežinau.
"Dabar man šakės... eiti atgal į parduotuvę kur vėl galiu susitikti Gabrielą ir dar parėjus namo sulauksiu Shawn?...kodėl viskas man taip?"
Atsidusau ir apsisukusi ėjau atgal.
-Na iki einu atgal į parduotuvę...
-Gerai lauksiuu. Iki,-padėjo ragelį mama.

Įsidėjau ausinukus atgal į ausis ir iš lėto ėjau atgal, nes gal pasiseks nesutikti tos Tuščios barbės su jos draugėmis.

Na štai atėjau atgal į parduotuvę.
Greit nubėgau prie arbatos ir paėmiau savo mėgstamiausią.
Jau ėjau prie tos kasos kur buvau pirmą kartą ,bet trumpam sustojau ,nes prie jos stovėjo Gabriela.
"Na ką padarysi dabar jau neatšoks su savo cypenčiu balsu nuo manęs..."

Atsistojau kitoje kasoje prie jos.
-Alisaa,-galiu garantuoti nusišypsojo netikra šypsena-mes ir vėl susitikom. Kaip tu manęs nepastebėjai pirmais?Juk tave šauliau.
-Nežinau turbūt neišgirdau,-nusišypsojau taip pat kaip ir ji, netikrai.
-Ai taippp ,aš labai atsiprašau dėl šiandienos, dėl to tave ir šaukiau. Aš tikrai labai atsiprašau nenorėjau įžeisti,-maivėsi kalbėdama...
Ughh kaip aš jos nemėgstu.
-Nieko tokio ,aš pati kalta...
Daugiau nieko jai nesakiau ir net jos nesiklausiau ,nes jau turbūt apkurtau nuo tų kelių jos žodžių.

Išėjau iš praduotuvės ir neužilgo buvau namie.
-Štaii parnešiau,-nusišypsojau mamai.
-Ačiū,-net nepažvelgė į mane ,nes labai susikaupusi gamino pyragą.
Gražą palikusi ant stalo pasiėmiau  keksiuką ir nuėjau į kambarį.

.....

Buvo jau beveik 6h ir namai prakvipo mamos pyragu. Nubėgau pažiūrėti.
-Labai skaniai kvepia,-atsisėdau ant kėdės.
-Gal galėtum sudėlioti lėkštes ,nes jie tuoj ateis,-paprašė mama.
-Tai žinoma, bet aš gal gėlėsiu nebūti čia?
-Kaip tai? juk galėsi pavalgyti ir  išeiti.
-Mhm...Na bet...,-mama pertraukė nepabaigus man sakyti sakinio.
-Jokių ,bettt,-nusišypsojo.
-Aha...
Sudėliojau lėkštes ir nuėjau į kambarį persirengti. Užsivilkau truputį puošnesnį pilką megztinį su baltais džinsais. Nieko įpatingo nesirengiau, nes nei nuotaika nei proga taip pat neįpatingos.

Po mažiau nei pusvalandžio suskambo durų skambutis.
-Alisaa gal gali atidaryti?,-pasigirdo mamos balsas iš virtuvės.
-Ahaa,-atsakiau.
Žinoma nenorėjau atidaryti ,bet ir nenorėjau pyktis su mama dėl tokių menkniekių ,nes ji nežino ,kad aš to vaikino nemėgstu ir nenoriu su juo susitikt, o įpač savo namuose. Na ,bet aš dar turiu vilties ,kad jo nebus... taigi tagii...

Nulipau laiptais ir atidariau duris.
Ten stovėjo Karen ,Manuel, Aaliyah ir... ir ...Ir nepatenkintas Vaikinas VARDU SHAWN....Taigi taigi aš praradau viltį...
Pamačiusi jį sustingau.
-Labas Alisa,-pasisveikino Karen ir apsikabino mane.
-Heyy Alii,-nusišypsojo Aaliyah ir taip pat pasisveikino apsikabindama.
Žinoma pasisveikino ir Manuel tik ne Shawn. Na aš pati su juo būčiau nesisveikinusi Haaa...Vos tik pasisveikinau su VISAIS atėjo mama ,ir pakvietė juos į svetainę ,nes dar ruošia stalą.
Karen ir Manuel su mama nuėjo į virtuve ,nes norėjo padėti ,o aš likau su tuo.... pasipūtėliu ir Aaliyah vienam kambaryje...
Aš tuoj numirsiu.
Ughhh... Už ką man taipp?

Atsisėdau svetainėje ant sofos ir naršiau telefone. Žinoma su Aaliyah šnekėjomės, o tas pasipūtėlis nė žodžio nesakė tik buvo sulindęs telefone.
"Juk sakiau ,kad jis pasipūtęs...ughh iš viso kam aš apie jį galvoju..."
Na ir gerai aš su juo neturėjau noro šnekėtis nei truputį... neii lašiuko.

Mama pakvietė valgyti. Visi susėdome ir taip išėjo ,kad aš sėdėjau priešais tą pasipūtėlį.
Visi valgydami šnekėjosi.
Kažkaip Karen užsišnekėjo apie Shawn.
-Na jis kaip mažas vaikas niekur eiti nenori ,net į čia išsitempėme ,-nusijuokė Karen.
Mes su Aaliyah pradėjom juoktis.
Shawn pažiūrėjo į mane pakeldamas antakius ir matėsi ,kad jis susierzinęs.
-Alisa tavęs taip pat reikėjo prašyti tad net nesijuok iš Shawn ,-sukikeno mama, o tada ir Karen su Manuel
-Mhm...,-nusišypsojau susigėdusi

Pavalgėme ir aš su Aaliyah ėjau į savo kambarį. Jau norėjau lipti laiptais ,bet mama sustabdė
-O Shawn taip ir paliksi sėdėti čia?
"Ką rimtai??!"
-Na jei nori tegul ateina...,-pažiūrėjau į jį.
Jis atsistojo ir ėjo iš paskos su šypsena veide.
"Ką aš jam sakysiu...kodėll jis išviso sutiko eiti...ir kodėl aš išviso pasakiau ,kad jei nori tegul ateina.... ir pala pala jis speceliai?!?!"

........

11 dalisss 😅💓💖💟🌍 Love u all ha ha ha 💞💓🌍🌼👑