Why you? (Lėtai rašoma)

[61]

Atsidariau telefoną ir pradėjau skaityti.

Ana: Na ką gi ką gi :))) aš jum sakiau jog taip lengvai jūsų nepaleisiu... Tai paskutinias tris pamokas jum teks pabūti kartu :)) Net nesakykit jog aš jus išleiščiau ir blah blah blah, nes raktai ne pas mane hahhahaha aš zinau tik tiek jog durys atsirakins kai po pamokų čia ateis valytoja kaip ir kiekvieną dieną. Smagaus jums laiko kartu.
P.s žinau jog ant manęs nepykstat.

Skaičiau jos žinutę net išsižiojusi.
"Ana... Aš tave nužudysiu... O dieve kodėl man taip visadaaaa. Visada" rėkiau mintyse ir burbėjau po nosimi.

Alisa: Ana prašau išleisk iš čia... Prieš tau čia mus užrakinant Shawn su Gabriela bučiavosi mano akivaizdoje ir dabar tikrai neturiu nuotaikos tavo nesamonėms...
Ana: Pasakyk jog tu juokauji?
Alisa: Aš visiškai rimtai...
Ana: Šūdasss ...Bet aš tavęs negaliu išleisti.
Alisa: Dabar pasakyk jog tu juokauji.
Ana: nee. Iš manęs raktą atėmė budinti supratusi jog ją apgavau ir daugiau man jo tikrai neduos.
Alisa: o dieve Anaaaa....
Ana: Aš atsiprašauuu. Aš žinau jog tu ant manęs nepyksti... Ar taip?

Užignoravau Aną, nes dabar ji tikrai mane erzino.
Sėdėjau prie durų ir jaučiausi sumišusi, nes nežinojau ką daryti.
Buvo tik du varijantai:
Pirmas- Belsti į duris iki kol kažkas atrakins jas, bet tada galvoti pasiaiškinimą kaip mes abu čia atsidūrėme ir būti paliktiems po pamokų mažiausiai mėnesiui.
Arba antras varijantas- Būti čia su Shawn ir laukti nežinia ko iš to vaikino kuris gali sugalvoti, bet ką vos per kelias minutes, o tiksliau net pwr kelias sekundes.

Kad ir kaip nenoriu, bet teks rinktis antrą varijantą, nes kaip pasiaiskinčiau mamai jei ji sužinotų visa tai... aš neįsivaizduoju.
"Viskas bus gerai... Aš nesakysiu nei žodžio ir nekreipsiu dėmesio į jį. Jis taip pat man nieko nesakys ir laikas neprailgs...Taipp, taip ir viskas bus"
Atsidususi pradėjau raminti save galvodama jog viskas bus gerai kaip visada, bet taip pat kaip ir visada taip nebūna kaip aš galvoju... Tad reikia laukti blogiausio...
-Gal nori pasikalbėti?-išgirdau Shawn balsą, bet apsimečiau jog į kažką labai įsiskaičiau telefone ir be to... Štai tas blogiausias prasideda... - Gali neapsimesti ir neignoruoti manęs Alisa?,-po vos kelių sekundžių nesulaukęs mano atsakymo paklausė vaikinas, bet aš toliau tylėjau.
-Alisa, - pakartojo mano varda nuo ko mano širdis suvirpėdavo, bet supratęs jog neišpeš iš manęs nei žodžio atsistojo ir artėjo link manęs.
"Eik šalin Shawn..." nežymiai susiraukiau.

-Alisa,- dar kartą išgirdau vaikino balsą ir žvilgtelėjau į vaikiną kuris sėdėjo prie manęs ant žemės parėmęs galvą ir žiūrėjo sau į batus- Ar galiu tau kai ką pasakyti?
-Shawn..., - atsidusau,- Tu nori mane dar labiau skaudinti ar kaip? Kam iš viso tu su manim bendrauji ? Kam Shawn? Kodėl tu skaudini būtent mane? Geriau susirask kitą merginą kurią galėtum skaudinti, nes man tai pabodo Shawn. Aš taip negaliu, -susikaupusi išdėščiau vaikinui ką šiuo momentu galvojau. Atsistojau ir nuėjau nuo jo nesulaukusi nei žodžio iš jo lūpų
Pasiėmiau kuprinę ir atsisėdau tolimiausiam suole nuo garbaniaus, o jis taip ir liko ten sėdėti.

Negalėjau pakelti akių jau maždaug gerą pusvalandį, o Shawn taip ir nepasitraukė nuo ten kur sėdėjo prie manęs. Šitą žinojau net ne pakėlusi akių.
Ėjo minutė po minutės, bet iš Shawn daugiau nieko nesulaukiau. Turbūt taip bus geriau mums abiems...Ir viskas tarp mūsų taip ir turėjo baigtis.

Suskambo skambutis, bet ne... Mes dar čia turėsim sėdėti tikrai ne trumpai. Turbūt dar dvi pamokas.
"Sėkmės man..."
Sulaukiau žinutės iš Anos:

Ana: Ar ten taip viskas blogai?
Alisa: Tu net neįsivaizduoji...
Ana: Už šitą galėsi prašyti ko tik norėsiii Alisaa :))) Aš pasiryžusi viskam.
Alisa: Kaip juokinga.
Ana: Aš nejuokauju...

Atsakinėjau jai sarkastiškai, nes ant jos tikrai pykau dėl to. Žinau jog Ana nekalta dėl visko kas čia vyksta, naa gal ir kalta iš dalies, bet ji nežinojo jog prieš tai Shawn bučiavosi su Gabriela...

Išsitraukiau knygas ir atlikinėjau namų darbus ką uždavė šiandien. Taip pat paklausiau Anos ką uždavė pamokoje kurioje nebuvau ir liepiau parašyti kai tik pasakys namų darbus dar dviejų pamokų kuriose taip pat nebūsiu.
Atlikinėjau namų darbus nors nelabai ir suprasdavau kai kurių užduočių, bet dabar kaip tik turiu laiko joms pasiaiškinti.
"Na va matai Alisa, tai viskas į gerą... Dabar gali išsiaiškinti ko nesupranti ir turi tam daugiau laiko.. Hahahahha. Kaip juokinga"
Baigusi savo mintyse šaipytis iš savęs pradėjau skaityti toliau.

Suskambėjo dar vienas skambutis, bet dabar jau į pamoką.
Shawn vos tik jam nutilus atsistojo ir nuėjo prie savo kuprinės...tada vėl ėjo prie durų, o tada ėjo iki lentos ir taip išvien vaikščiojo nuo vieno klasės kampo ligi kito lyg nerasdamas sau vietos. Man tas trugdė susikaupti ir tai mane erzino. Momentais net labai erzino, kai jis krebždendavo kažkokius daiktus ar lyg speceliai tuksendavo juos į stalą.

Negalėjau susikaupti ir skaityti toliau tad pasiėmiau paprastą pieštuką, nes norėjau kažką papaišyti sąsiuvinyje, bet pieštukas buvo nulužęs.
"Čia dabar kaip speceliai ar taip? Likime, tu man neduodi ramybės ir visada nori jog aš atsidurčiau prie Shawn nors ir nenoriu? GAL GALI PAAIŠKINTI KODĖL?...."
Žiūrėdama į pieštuką galvojau.
"Ir tik nesakyk jog to nenori, nes šiūkšledėžė yra prie mokytojos stalo kur ir dabar yra Shawn... Tad geriau tu nieko neiškrėstum bent šį kartą"
Susikaupusi greitai paėmiau drožtuką ir ramiai ėjau link šiūkšledėžės.

Nusidrožiau pieštuką ir nusisukau norėdama pradėti eiti , nes supratau jog likimas manęs bent šį kartą pasigailėjo. O dėl to buvau tikrai laiminga, bent šiuo momentu.
"Ačiū bentt šį kartą"
-Alisa palauk, -staigiai sustojau išgirdusi Shawn balsą.
"Na gerai atsiimu savo žodžius visam savo likusiam gyvenimui..."
Sarkastiškai nusišypsojau kol dar neatsisukau į Shawn.
-Ar gali bent išklausyti?
-Galiu,-atsakiau, bet po to truputį sudvėjojau.

.........

61 dalis💜 lauksiiu still komentarų ir vote kaip visada🥰💜🌈Atsiprašau už klaidass.