Why you? (Lėtai rašoma)

《39》

........

Nuėjome prie chemijos kabineto kur nebuvo nė vieno klasioko ar klasiokės tik mes abi su Ana. Paleidau draugės ranką ir uždengiau savo raudonus žandus.
-Kas.Ten.Buvo.Alisa,- Sakydama ties kiekvienu žodžiu ji parodydavo į kažką.
-Aa... aš Aš nežinau. Aš...,- susiėmiau už galvos nežinodama ką pasakyti ir vaikščiojau pirmyn atgal lyg išprotėjus.
-Tu išprotėjai Alisaaa,-štai ir tie ištarti žodžiai apibūdino mano elgesį kaip ir sakiau.
Užsidengiau veidą ir pradėjau juoktis.
-Tau tai juokinga?,- susiėmė už galvos- Einaaa sauu Alisaa tu jį pabučiavai??? ir dar tai matė Shawn ir jis apsisukęs išėjooo,- pradėjo juoktis dabar jau ji- Dabar aš jau visai pasimečiau.
-Aš rimtai jį pabučiavau?,- vis dar nerviškai juokiausi.
-Taipp buroke. Tu. Jį. Pabučiavai.irr dar pabėgai ,-pradėjo juoktis iš manęs dar garsiau nei pirmais- Sveikinu savo Alisą su tikrai vykusiu pirmu bučiniu.
-Anaa šaaa. Dabar aš nežinau kaip tai paaiškinsiu Noah...Ir tas bučinys... Amm jis dėja ne pirmas...
-Tu geriau galvok kaip tu tai paaiškinsi Shawn drauge...Kaip.TAI ne pIrMas?-nustebo Ana.
-Šūdass...Aš net neįsivaizduoju savo pasiaiškinimų... bet ...ne. Kodėl aš turėčiau paaiškinti tai ką matė Shawn. Juk jis pats bučiavosi su Gabriela... ,- prisiminus prieš tai kas įvyko ir buvusi nuotaika šiek tiek išgaravo, - NA.. Aš tau pamiršau apie tai pasakyti...
-Aš neįsivaizduoju ką aš daryčiau būdama tavo situacijoj ,bet...,- nepabaigus sakinio Ana nutilo, - kaip tai ne papasakojai?
-Kas BET?,- paklausiau, paignoruodama jos klausimą apie bučinį.
-Aii nieko ,būčiau pasakius nesamonę kuri tau nepagelbėtų šioje keblioje situacijoje ,-nusišypsojo ir su ties jos pabaigtu sakiniu suskambo skambutis.
Įėjau į klasę su dideliu klaustuku galvoje. O tas klaustukas buvo dėl to ,nes nesupratau ką ji turėjo uomenyje nepabaigdama sakinio.

....

Pasibaigus pamokoms ėjome kartu su Ana namo. Iš draugės taip ir neišpešiau to sakinio kurio ji nepasakė, bet turbūt ir ji pati pamiršo apie mano pirmąjį bučinį apie kurį jai nepasakiau.

Tas "bet" mane dabar žudo iš vidaus.
Parėjau namo ir nubėgau į savo kambarį. Vos tik pradariau duris iškarto numečiau kuprinę ir šokau ant lovos.
"Pagaliauu" atsigulusi mintyse sau pasakiau, bet staigiai mano mintis nutraukė telefonas.
Išsitraukiau jį iš kišenės ir atsisėdau.

Noah: Amm labas...

"O dabar jau buss" užsidengiau veidą rankomis ir kritau atgal į lovą ,nes bijojau atrašyti.
"Alisaa tu visaii kvaila kam tu peržiūrėjaii... juk galėjai neatidaryti žinutės ir būtum trumpam išsisukusi... ugghhh" Trenkiau sau per kaktą
Po kelių minučių susikaupusi parašiau žinutę. Teliko išsiūsti.
"Na nežinau ar tai gera mintis ,bett..."
Išsiunčiau.

Alisa: Labas... aš tau parašysiu vėliau dabar truputį negaliu ...
Noah: Tikiuosi neišsisukinėji Alisa. Lauksiu.

-Prigavoo meluojant mane net gerai  nepažinodamas,- nustebusiu balsu pasakiau pati sau ir iškėliau rankas nesuprasdama kaip taip įmanoma- Tai buvo bloga mintis ALISAA pripažink tai...-vėl susiėmiau už galvos nežinodama ką aš jam vėliau atrašysiu ,nes dabar jau žinau ,kad jis mane vėl prigaus meluojant... Na neveltui aš bloga melagė...

Padėjau telefoną kuo toliau nuo savęs ir nusprendžiau eiti padaryti namų darbus per tą laiką kol "truputį neturiu laiko" atrašyti Noah. Taip aš neišsisukinėsiu ilgai ,bet iki rytojaus manau kažką sugalvosiu Dabar gal jei nebūsiu tokia kvaila ir iškart neatidarysiu žinutės kaip dabar tikrai išeis išsisukti iki rytojaus.

Sėdėjau parėmus galvą į stalą ir nieko neveikiau.
-Aš nesuprantu tai kaip išsprest šį kvailą uždavinį...,- susiėmiau už galvos- nesamonė.
Užverčiau matematikos vadovėlį
-Pasakysiu jog nesupratau,- grūzdama vadovėlį į kuprine garsiai pasakiau pati sau.
Prasėdėjau dar 10 minučių darydama namų darbus ,bet šį kartą mama mane nutraukė darant juos.
-Alisaa eikš pietauti,- sušuko iš apačios mama.
-Geraaiii,- sušukau.- Na dabar nors ne telefonass,- atsipūčiau ir atsistojau.
Praeidama pro lova ant kurios gulėjo telefonas parodžiau pirštu į jį:
-Tu man žiūrėk...,- kartu su tais ištartais žodžiais dviem pirštais parodžiau į savo akis ,o tada vėl į telefoną ir tai pakartojusi išėjau iš kambario.

.....

-Kas šiandien mokykloje nutiko įdomaus?,- Valgydama mama kartu su manimi paklausė.
-Aaa...am nieko įdomaus kaip visada,- truputį pasimečiau ,o gal ir ne truputį ,bet iškarto nusišypsojau jog niekur nieko.
"Mamm prašau daugiau nieko neklauskk" po stalu sukryžiavau du pirštus.
-Manau ,kad kažkas nutiko,- prisimerkė.
"Na štai ačiū dieve už pagalba. Dabar jau prasideda"
-Ne nieko įdomaus...
-O tada kas neįdomaus?
Truputį nutilau ir apsimečiau galvojant.
"Gerai pameluosiu... bet jei neišeis tada damnn nušaukit mane."
-Naaaa gerai pasakysiu...,- pažiūrėjau į mama
-Klauuuusau.
-Na aš....na mokytojas nepasakęs davė rašyti savarankišką ir aš visiškai nesupratau... tad gali būti jog gausiu neigiamą,- patrukčiojau pečiais.
-Ammm...,- matėsi jog mama ne to tikėjosi ,bett ji manau patikėjoo,- Na nieko tokio pasitaiko ,bet ko nesupranti gali eiti pas mokytoją ir išsiaiškinti,- toliau valgydama pasakė mama.
-Taii taip aš jau susitariau eisiu į konsultacijas rytoj,- Nusišypsojau suprasdama jog pavyko.

Pavalgiusi paėmiau mamos ir savo lėkštė ir įdėjau į indaplovę.
-Aš einu toliau daryti namų darbų jei kažko prireiks sakyk,- apsisukau ir eidama pasakiau.
Ji linktelėjo galva ir aš nubėgau į kambarį. Uždariau duris.
-YAAAEEHH,- suplojau rankomis ir tada kritau ant žemės iš laimės.
-Turbūt pirmą kartą taip be priekaištų apsisukau,- Buvau išsišiepusi labiau nei turėčiau.
Atsistojau ir to tikrai neplanavau pamatyti.

........

39 dalisss ❤❤Heyy seniai nekėliauu tai štaiii❤❤ Kodėl man taip nutinka ,lad kai ❤Tai vatt nuomonių lauksiu apačiojj... Lauksiu ir pastabų lauksiuu žinoma ir votee arr ,bet ko hahaha❤❤🌹🍁Love u all❤🌹🔥Atsiprašau už klaidas kaipp kiekvieną kartą❤🌹🌍🔥(Ofc handsomee babyy boy viršujee irr taippp joo turass prasidėjoo aš tokia proudd ,kadd omg....)❤❤❤❤❤