Why you? (Lėtai rašoma)

《24》

....

Visi krovė prekes į krepšelius ,o aš pagriebiau arbūzą kuris turbūt svėrė daugiau už mane ir pasakiau mamai  jog einu link mašinos. Aaliyah išėjo kartu su manimi.
Ėjome mašinų eikštelėje ir vėl pamačiau Noah.
Jis nusišypsojo savo miela šypsena ir jau nusisuko eiti, bet staigiai atsisukęs ėjo greitu žinksniu link manęs.
Aaliyah pažiūrėjo į mane pamačius tą vaikiną.
-Čia tas vaikinas,- pašnipždėjau.
Noah priėjo prie manęs.
-Labas dar kartą Alisa,- nusišypsojo.
-Labas... Noah,-šyptelėjau nejaukiai.
-Na aš.. Norėjau paprašyti tavo numerio ar šeip facebook'o,- nejaukiai pasakė ,o aš tiesiog sustingau.
"Ką? tu? ką tik ? pasakei?" mintys buvo lyg po atominės bombos sprogimo išgirdus ką jis pasakė.
Nieko neatsakiau.
-Na tai ar galėčiau jį gauti?,-dar kartą pakartojo.
-Na...,-Aaliyah stovinti truputį toliau nuo manęs ,bet taip jog viską girdėtų nusikosėjo ir žinojau ką tai reiškė.
-Duokš telefoną,-nusišypsojau, o jo akys išgirdusios tai tiesiog sužibėjo.
"Ana aš nepamiršau ką tu man sakei... Gal tai suveiks"
-Amm tik pirma tu duokš arbūzą nusijuokė.
-Ah taip,- sukikenau visai apie tai pamiršusi
Jis padavė telefoną ir aš suradusi save jo facebook'o paskyroje pakviečiau save į draugus.
-Na va štai imk,-šyptelėjau.
-Na štai dabar galėsiu tau parašyti ir  imk savo arbūzą.
-Am taip ačiū.
Iš kažkur atsiradęs Shawn eidamas stumtelėjo jį ir taip net matėsi jog speceliai...
Pavarčiau akis nuo tokio jo poelgio. Jis tikrai kaip mažas vaikas...
Noah nusmeigė jį žvilgsniu.
-Na aš turiu eiti. Lauksiu tavo žinutės.
-O aš lauksiu tavo atsakymo. Na iki dabar jau tikrai.
-Iki,- šyptelėjau jam nueidama ir atsisukusi nežymiai pamojavau ranka.
Jo šypsena mano skruostus vertė nežymiai parausti.
Su Aaliyah įsėdome į mašiną.
-Oo dievee jis toks gražuss Alisaa,- pavaidino jog nualpsta. Aš nusijuokiau.
-Ir jei tu jam būtum nedavus savo Facebook'o aš pati būčiau jam pasakius,-nusijuokė.
Į mašiną įsėdo mama.
-Su kokiu vaikinu ten šnekėjaisi?,-smalsiai paklausė.
-Amm... na ten Noah iš mokyklos.
-Ir ko gi jis norėjo?
Nežinojau ką atsakyti ir žvilktelėjau į Aaliyah ,kad ji padėtų man išsisukti. Nenorėjau sakyti mamai tiesos jog jis norėjo mano facebook'o ar kažko tokio jog galėtų man parašyti, nes bus kaip visada..."Tai jūs pora?" "galėtum pasikviesti jį į svečius Alisa" ir panašiai, o to tikrai aš nenoriu.
-Jos paklausė apie gitarą, nes jis taip pat norėtų groti ,bet abėjoja,- išgelbėjo mane Aaliyah.
-Aaa,- nusijuokė mama.
Daugiau mama nieko neklausė ir ačiū dievee, nes nežinau kaip būčiau išsisukusi toliau.

.....

Jau važiavome pro mišką už kurio pagal mamos pasakojimus galėsime greitai išlipto iš mašinos. Na aš čia nebuvusi ,nes visada važiuodavom prie kito mūsų mėgstamo ežero arba iš viso prie jūros.

Gėrėjausi visu nuostabiu vaizdu pro langą ir klausiausi Aaliyah ir mamos pokalbio. Na šeip koks ten klausymasis kai vienoje ausyje ausinukas.

Štai ir mamai pasukus į dešinę pasirodė didelis ežeras kuris tiesiog tobulai atspindėjo virš jo esančią saulę. Man visada patikdavo tokia gamta kuri sukurdavo gan romantišką ir mielą vaizdą.
Vos tik pasirodžius pirmiems nedideliems, dviaukščiams nameliams prie jų kartu ir pasirodė vis daugiau žmonių.
"Na ne mes vieni pasirinkomia tokią gražią dieną pabūvoti paskutinį kartą šiais metais prie ežero"

Atvažiavome prie savojo namelio kuris buvo netoli lieptelio ir nuo to iškarto nudžiugau, nes iškarto žinojau kur praleisiu didžiąją dalį laiko kol būsime čia. Išlipau iš mašinos ir vis apžiūrinėdama viską aplink ėmiau savo daiktus.

Susiėmusi visus savo daiktus į rankas ėjau link medinio ,bet kartu mielo ir ne tokio jau senamadiško namelio durų. Norėjau jas atidaryti ,bet
taip ir prilipusi prie tų durų likau stovėti. Per savo skubėjimą ir norą greičiau sunešti daiktus ir eiti prie ežero visai pamiršau jog jos dar buvo užrakintos.
"Vėl apsikvailinau..."

Atėjus Manueliui ir atrakinus duris galėjome visi pagaliau padėti daiktus. Na žinoma daiktus padėjome dar tik nedideliam kalidoriuje kuris buvo sujunktas su šioke tokia svetaine ,kad nors trumpam pailsėtų rankos ,nes kiek matau didžiąją dalį daiktų teks nešti į viršų.
Pamačius tuos suktus laiptus į antrą aukštą atsidudau.
-Na čia bus darbo,-pasakiau po nosimi sau be jokios veido išraiškos ,o po mano pasakymo išgirdau sukikenantį vaikiną.
"Shawn geriau patylėtum" susiraukiau sakydama tai mintyse.

Padėjusi kitiems atnešti likusius daiktus į namelį Karen su mano mama mus nuvedė į antrą aukštą jog parodytų kur kas miegos.
Vos užsiritusi tais stačiais ir mano atžvilgiu nestabiliais laiptais į viršų pamačiau dvejas duris dešinėje ir vienas kairėje.
Įėjome į arčiausiai esantį kambariuką kuriame stovėjo viena manau viengulė lova. Jis buvo nedidelis ,bet jame buvo langas tikrai suteikiantis tam kambariuj jaukumo.
Kitame kambaryje buvo viena dvigulė ir viengulė lovos , dar kitame tik viena dvigulė.
Apžiūrėjusi kambarius iškarto pradėjau mastyt kur kas miegos.
-Na manau jūs tryse,-parodė į mane Shawn ir Aaliyah- miegosit tam kambarį. Na Aaliayh miegos su Alisa vienoje lovoje, o Shawn atskiroje ,-nusijuokė- o mum lieka šie kambariai.
Vos tik Karen pasakius jog aš turėsiu miegoti vienam kambarį su tuo pasipūtėliu sustingau, bet dėl to nieko negalėjau sakyti ,nes jei visiem tinka man irgi tinka ir nenorėjau kelti samišio.
"Bus smaguu šią naktį..." pavarčiau akis atsidususi.

Iš pirmojo namo aukšto nešiau daiktus į antrąjį.
"Kam aš juos susiėmiau visus iš karto..."
Vos keldama kojas ,o tuo labiau daiktus svyruodama po lėto judėjau aukštyn. Bet sviravau ne tik aš, bet ir laiptai.
-Duokš gitarą ,nes manau tu tuoj taip sviruodama krisi ant manęs ir abu rydensimės žemyn,- nusijuokė.
Nuo tokio jo pasakymo net ir aš sukikenau ,nes greitu metu tas ir galėjo nutikti.

Norėjau nusiimti nuo nugaros esančią gitarą ,bet netyčia nepajautusi stipriau patraukiau gitarą toliau nuo nugaros ir visai pamiršus apie Shawn truputį ja užtrenkiau jam per veidą.
-Auč,-iškarto išgirdau balsą už savęs ir sustingau.
-Šūdass...Aš labaii atsiprašauu,-atsisukau į vaikiną vos nulaikydama šypseną, kol jis buvo susiėmęs už kaktos.
-Čia matau taip atsidėkoji už pagalbą Alisa,- pradėjo juoktis.
-Juk aš netyčiaaa,-nesusilaikius susijuokiau.
-Ahh ir tau dar juokinga , prisiminsiu šitaii,- papurtė galvą.
Bet pagaliau Shawn paėmus gitarą užlipome tais stačiais laiptais.

Perimusi gitarą atgal iš jo ir prisiminusi tai kas įvyko prie kelias minutes pradėjau juoktis.
-Visai nejuokinga.
Vis dar kikendama ,bet iškėliau rankas kurios laikė kuprines taip parodydama ,kad tyliuu.

Pagaliau atėjus ir Aaliyah pasidėjome daiktus ir vėl iškarto bėgome į apačią. Net nespėjus susigaudyti kaip vėl Aaliyah dingo man iš regėjimo lauko. Jau norėjau eiti pro duris ,bet ties jomis ir sustojau.
"Na ką reikia padėkot tam pasipūtėliui" Pagalvojusi atsisukau į jį.
-Amm... Ačiū Shawn...,-šyptelėjau nejaukiai ir sulaukusi iš jo to paties išėjau iš kambario, kad turbūt neparausčiau.
"Jiss tikrai mielas būna kartais... bet dažniau jis mane tik speceliaii erzina..."

.......

24 dalisss 💞💞💟 Žiūrėkitt kass grįžoooo 😅💞💟🌍 Ir joo parašiau dalį 1102 žodžių 😅💞 Tiesiog Ačiū jog sulaukėt dalies ir perskaitėt💖 byeee 💞🌍🌻P.s sorry už klaidass ofc