Why you? (Lėtai rašoma)

[54]

Staigiai suskambėjo namų durų skambutis.
Abi su Ana susižvalgėm.
-Tu eik atidaryk, o aš čia truputį pagalvosiu ką darysim toliau, - Pasakė draugė ir pažūrėjusi į užuolaidas apvedė visą sujauktą plotą pirštu.
Aš nusišypsojusi linktelėjau ir iš lėto ėjau link durų susiėmusi už skaudančios sėdynės ant kurios turbūt bus mėlynė didesnė už mano ateitį.
Nulipusi laiptais atidariau duris ir tikrai nesitikėjau išvysti jį.

-Labas Noah,- nusišypsojau.
-Labass... Na aš čia ėjau pro šalį ir galvojau gal norėtum kur nors išeiti pasivaisčioti, nes vakar taip ir pabėgai nuo manęs,- nusijuokė vaikinas viską greit sumalęs, o aš truputį susigėdau prisiminusi tai.
-Amm...aš.atsiprašau, bet dabar tikrai negaliu, nes pas mane yra mano draugė... Nepyk.
-Ohh... Aš visai nepagalvojau..Taip iškarto viską tau išdėsčiau tik atėjęs,- nerviškai nusijuokė- na turbūt aš jau geriau eisiu.
-Ne viskas gerai aš būčiau sutikusi jeigu būčiau buvusi viena...o gal norėtum užeiti?- nedrąsiai paklausiau, nes jaučiausi ne kaip ir dėl to įvykio kur pabėgau nuo jo, o dabar jog negaliu su juo išeiti pasivaikščioti.
-Ne aš nenoriu trugdyti jūsų,-nusišypsojo-susitiksim rytoj Alisa- apsikabino mane  atsisveikindamas
-Ammm iki Noah, - šyptelėjau atsitraukusi ir įėjusi atgal vidun uždariau duris. Pradėjau lipti viršun.

Anos pov.

Alisai išėjus iš kambario atsidusau.
"Jeigu jos mama tai pamatys bus blogai ne tik jai, bet ir man"
Pakėliau užuolaidas ir patraukiau jas toliau jog man nesimaišytų. Paėmusi tą medinį dalyką ant kurio kabėjo užuolaidos, atsistojau prieš langą ir galvodama kaip jį uždėti ant sienos žiūrėjau į langą.
Pamačiau vaikinuką ir jis buvo labai panašus į.... Shawn. Jis ėjo link Alisos namų.
"Ten jis? Kodėl jis eina čia?..."
Stebėdamai jį toliau man pradėjo kilti labai daug klausimų... bet jis sustojo ir tada man iškilo didelis klaustukas galvoje.
Kodėl?

Nesupratau kodėl, bet tada pasukusi galvą į kitą pusę pamačiau... Noah išeinant nuo Alisos namų durų. Shawn perbraukė ranka per plaukus ir lyg sakydamas "kodėl aš čia einu" apsisuko ir greitu žingsniu nuėjo atgal namo.
"Ką čia veikia Noah?... Tai Shawn pastebėjęs jį tiesiog nuėjo? Tu rimtai Shawn?Taip lengvai paimsi ir nueisi?"
Mintyse pykau ant vaikino kuris patinka Alisai. Žinoma ji man to nesako, bet aš žinau.

Alisos pov.

-Buvo atėjęs Noah, - greitai pasakiau ir Ana žiūrėdama pro langą, net struoktelėjo. Nusijuokiau.
-Dar garsiau negalėjai pasakyti?
-Buvoooo atėjęsss Noah! Dabar gerai?,-sušukusi sukikenau.
-Laaabai geraiii aš ne kurčiaa, - Ir ji nusijuokė kartu taip pat surėkusi per visus mano namus, o tada jos veido išraiška pasikeitė.
Susiraukiau
-Kas atsitiko kodėl taip iš niekur nieko nuliūdai?, - paklausiau.
-Amm ne nenuliūdau tiesiog.... Ughh... Sutvakom pirma šitą visą betvarkę kurią padarėm, o tada pasakysiu,- nusisukusi nuo manęs pasakė ir bandė uždėti užuolaidų karnizą. Na tą daiktą bent mano mama taip vadina.

Po turbūt gerų dvidešimties minučių abi viską sutvakėme ir atgal užkabinome ir prisukome karnizą į savo vietą su mano tėčio varštais kuriuos radau sandėliuke. Turbūt jei ne tie keli varštai būtume pačios stovėję vietoj nukritusio karnizo ir laikę užuolaidas mano mamos paliepimu.
-naaa manau laikys, - nusijuokiau.
-Jeigu netyčia jis nukris ir tavo mama paskambins per skype aš atsistosiu taip jog nesimatytų lango, ir užuolaidų su karnizu, - atsistojusi pavaizdavo kaip stovės jeigu netyčia taip ir nutiktų, o aš pradėjau garsiai juoktis.

.....

Abi su Ana užsisakėme picas ir kol jų laukėme atlikinėjom namų darbus. Sustojome ties fizika, nes kiek žinau rytoj fizikos atsiskaitymas....
-Alisaaa...
-mmm...,- skaitydama formules sumykiau.
-Padėsi per kontrolinį?, - paklausė Ana, o aš pradėjau juoktis- Kas?, - paklausė ji manęs nieko nesupratusi.
-Aš? Tau? Padėsiu?.... Kaip as tau padėsiu jeigu pati nesuprantu nieko?,-kikenau.
-Juk sakei jog supranti,-krito ant lovos ir fizikos vadovėlį uždėjo sau ant veido.
-Na....kaip čia pasakius. Moku tik tą temą kur Shawn man paaiškino, - nusišypsojau prisiminusi visa tai kaip jis už mane padarė fizikos namų darbus už savaitę, o tada ir nusijuokiau.
-Pala pala... Ko aš nežinau?, -atsisėdo ir įsmeigė žvilgsnį į mane draugė.
-ughhh... Pasakot ar nepasakot?
-PASAKOT.
.......

Toliau darydama namų darbus pasakojau Anai viską su visomis mažomis dėtalėmis kas nutiko, tarp manęs ir Shawn, ir tarp manęs, ir Noah ko dar nesu jai sakiusi. O tos mažos dėtalės jai labai rūpėjoo... Na Ana nebūtų Ana jei jai netektų visko papasakoti.
Ji buvo nustebusi, net gal labiau nustebusi nei tikėjausi.
-Tu rimtai? Tu pasakei Shawn jog viskas?.... Juk jis tave...m......, - greitai užsičiaupė Ana nebaigusi sakinio kurio aš neišgirdau, na bent tu keliu paskutiniu žodžių, nes per daug įsiskaičiau į fizikos knygoje esantį tekstą su taisyklėmis kutį reikia mokėti.
-Ką? Nepyk negirdėjau, - šypetėjusi atsisukau i Aną, o draugė lyg su palengvėjimu atsiduso.
-Klausiauu kodėl tu taip pasielgei...
-Aš nežinau... Aš tiesiog manau taip geriau
-Kuo?
-Gal gali neklausinėti tokių klausimų?
-Kodėl?
-ugh.... NES AŠ PATI NEŽINAU,- susiėmiau už galvos, atsirėmiau i stalą ir bandžiau vėl skaityti, bet nieko nesigavo.
-viskas....
Nesupratusi jos to pasakymo atsisukau ir pažiūrėjau į ją klausiamuoju žvilgsniu.
-Aš nutraukiu mūsų susilažinimą... Gana žaisti šiuos žaidimus ir viskass tu dabar eisi pas Shawn arba aš nueisiu ir jį atsikvesiu.
-Ką?! Kodėl nutrauki?Tu negali nutraukti susilažinimo, nes jis jau įpusėjo... Juk tu tai pati sugalvojai... Ir tu negali jam nieko sakyti, ness taipp neegalima tu pažadėjai...!
-Aš negaliuuuu tau leisti padaryti blogo sprendimo vien tik per mane ir per maano kvailą susilažinima su tavimi... Pameni kai sakiau jog pasakysiu vėliau dėl ko nuliūdau?
Prisiminusi linktelėjau.
-Shawn.... SHAWN norėjo eiti pas tave, bet jis pamatė TAVO NOAH ir apsisukęs išėjo... O tu laiminga atbėgai pas mane pasakyti jog jis atėjo... O Shawn taip ir nepastebėjai.
-Jis ne MANO NOAH... Ir kodėl tu man to ankščiau nepasakei?,- Pasimečiau išgirdusi tai...
"Kodėl jis čia ėjo? Ką Ana šneka? Ji meluoja? Ir iš vis... Kodėl jis išėjo?"
Galvojau mano galva ir širdis tuoj sprogs, nes dabar.... Tik dabar supratau jog žaidžiu su dviejų vaikinų jausmais...
-Ką man daryti?...
-Eik pas Shawn...
-Kitas varijantas?
-parašyk Shawn.
-Dar kitas...
-....., - nieko nepasakė Ana tik pažiūrėjo į mane žudančių žvilgsniu-Alisa, jei nuoširdžiai pasakius aš negalvojau jog tu sugabėsi susirasti vaikiną per savaitę, bet tu dabar galima sakyti turi duu ir dar nei vieno neatstumi.
-Aš negaliu taip tiesiog paimti ir nustumti žmogaus...
-O tai kodėl tu man taip vat gali, nepadėti per kontrlinį ir viskas? Tiesiog taip paprastai?, - Nusijuokiau iš jos tokio pasakymo- Gale savaitės tu turėsi turėti tik vieną vaikiną Alisa kitaip pralaimėsi ir tu pati žinai ką aš padarysiu.
-Ne nežinau...
-Dar ir kaip žinai..., - Ties su Anos žodžiais suskambo durų skambutis ir ties čia baigėsi mūsų pokalbis šia tema.
Nubėgome i apačią abi, nes taip ir supratome jog sulaukėme savo lauktų picų.
Sumokėjusios pinigus užbėgome pas mane kambaryje ir sugalvojome pasidaryti šiokį tokį filmų vakarą su visu filmų maratonu.
Na taip fiziką numetėme į šalį visai ją pamiršusios, nes ir taip abi joje nieko nesuprantame, o Shawn man niekaip neišeidavo iš minčių. Net kartais norėčiau jog jis būtų kaip ta fizika kuri greitai pasimiršta....

......

Peržiūrėjom daugiau nei pusė antro filmo. Bet Anai paskambinusi mama paprašė grįžti namo, nes draugė paliko savo namų raktus namuose, o jos tėvai anksti ryte turės išvažiuoti ir grįš tik naktį.
-Na aš einuuu..., - tingiai pasikėlusi nuo lovos pasakė,- grįšiuuu gall už 10 minučių ar truputį daugiau, nes labai tingiuu...
-Kol tu pareisi aš paskaitysiu fiziką ir nežiūrėsiu filmo, bet tu šeip galėtum ir greičiau,-nusišypsojau, -bett palaa aš galiuu nueiti į parduotuvę per tą laiką ir nupirkti mums ką nors skanaus. Tad palauk leisk man apsirenkti šilčiau ir galėsime eiti.
Ana neprieštaravusi linktelėjo galva ir nuėjo autis batais.
Priėjau prie lango ir atitraukiau kraščiuką užuolaidų jog pamatyčiau situaciją lauke. Pamačiau sau nepalankę sifuaciją, nes lauke jau tamsu, o tada pažiūrėjau į telefoną ir pamačiau jog jau be dešimties minučių vienuolika.
-ughh jau tikrai vėlu.... Bet kodėl Shawn nemiega?, - pastebėjusi jo kambaryje įjungtą šviesą paklausiau pati savęs.

Lipdama laiptais į apačią pagalvojau
"Ačiū dieve jog pirmas filmas buvo komedija... Nes jei butų buve ne..."
-Na eime?, - paklausė Ana.
-Ahaa, - linktelėjau galva.
Abi išėjome iš namų, bet aš palikau kortelę kurioje buvo pinigai tad teko grįžti atgal į savo kambarį, o Ana jau išejo.
Tik pasiėmusi daiktus išėjau iš namų ir užrakinusi duris pamačiau keistą, juodai apsirengusį vaikiną.

.......

54 daliss.... 💕🙃Atsiprašau jog nerašiau nieko taip ilgai💕Bett manau jau grįžau💜Naa tiesiog ačiū jog skaitėttt, atsiprašau už klaidasss labai 💕💜
(p. S. Kaip visada lauksiu nuomoniu ir vote... Na jei kažkas dar vis po tiek laiko skaitysit šia istorija)💜