Priklausau tik tau (Baigta)

24 dalis

Nauja diena, nauja pradžia. Nuo ankstaus ryto tvarkau namus, kad bent kažkiek užsimirštų vakarykštės dienos įvykiai. Tačiau, kad ir ką daryčiau vis tiek neišeina nusiraminti. Jei Manuelis prisimins ir sužinos, kas aš, jis tikrai pasakys Danieliui, tuo net neabejoju. O kas tada bus, ką jis ketina daryti? O gal jau jis mane pamiršo ir man nėra reikalo nerimauti... Kaip norėčiau, kad nebūčiau jo sutikusi, nes ir toliau būčiau galėjusi ramiai gyventi ir nebijoti dėl Tajaus. Kaip pasiilgau sūnaus, kuris išvykęs pas senelius ir grįš tik rytoj, tikiuosi viskas gerai. O šiandien nusprendžiau dieną skirti tik sau ir pasimėgauti moteriškomis procedūromis.

Po pietų, gavau žinutę iš Aleksės, kad atvažiuos, todėl neskubėdama padariau mums užkandžių ir laukiau draugės, kuri turėtų atvykti bet kurią minutę ir duoti man į kailį už tai, kaip vakar pasielgiau.

-Aš jau čia!- sušuko Aleksė ir atėjo į virtuvę. -Sveika, mergyt,- tarė ir apsikabino, švelniai apkabinau draugę ir atsitraukiau.

-Sveika.

-Mija, kas tau vakar užėjo?-pasiteiravo ir suėmė mano rankas, o aš tik kaltai pasižiūrėjau į draugę.

-Nieko,- atsakiau, tačiau draugė nepatikėjo ir stipriai apkabino.

-Juk žinai, kad aš visada šalia, jei kas tik sakyk,- švelniai pasakė ir atsitraukė, o aš linktelėjau ir nusišypsojau.

-Ačiū, man tikrai viskas gerai,- pasakiau ir draugę nusivedžiau iki svetainės, kur buvau paruošusi vaišes. -Nori kažko atsigerti?- pasiteiravau.

-Arbatos būtų gerai,- atsakė ir sukrito ant sofos, o aš tik linktelėjau ir nuėjau užkaisti vandens.

-Ilgai dar vakar buvote?- pasiteiravau ir padėjau ant stalo sausainių, kuriuos šiandien iškepiau.

-Dar pabuvome porą valandų po to, kai jūs su Deividu išėjot,- atsakė ir atsikando sausainio.-Labai skanu,- pasakė, o aš šyptelėjau. -Kalbėjai su Deividu?

-Dar ne, greičiausiai jis pyksta  ant manęs, kad vakar taip su juo kalbėjau, o man jau nusibodo visiems aiškintis,- atsakiau ir užplikiau arbatas.

-Turėtum su juo pasikalbėti, žinai, kaip jis tave myli, todėl manau supras,- švelniai suėmė mano rankas ir palaikančiai spustelėjo. -Jam nelengva, kai tu vis jį atstumi, visus šiuos metus, jis labai stengėsi tave suprasti ir padėti, todėl būk gera, paskambink ir pasikalbėkite.

-Žinau, bet tu nesupranti, aš jau ne be ta mergina, kurią jis pamilo, nes tai, ką patyriau Meksikoje mane pakeitė. Aš negaliu jam visko papasakoti, nes tada jis į mane žiūrės visai kitaip,- tyliai atsakiau ir susiėmiau už galvos. -Viskas taip sumauta, jau maniau, kad viską pamiršau, bet užtenka pamatyti žmogų, kuris buvo su tuo susijęs ir vėl viskas sukilo.

-O Mija, kaip man gaila, kad aš tavęs nesustabdžiau, man jos iš pat pradžių pasirodė keistos,- liūdnai tarė draugė.

-Nieko nepakeisi, svarbu, kad viskas pasibaigė,- atsakiau ir atsigėriau šiltos arbatos, kad bent kažkiek mane sušildytų. -Aš jam vėliau paskambinsiu, pažadu,- pasakiau ir Aleksė linktelėjo. Visą likusį laiką praplepėjome su Alekse apie jos artėjančią drabužių parodą ir privertė sutikti, kad tą vakarą būtinai pasipuošiu jos sukurta suknele. Aleksė per šiuos metus labai pasikeitė, tapo rimtesnė ir jau pradėjo galvoti apie rimtus santykius, o aš dėl to labai džiaugiuosi, nes draugė to verta.

Vakare su baime laukiau Deivido, kuris turėtų neužilgo būti. Labai jaudinausi, nes nežinojau, kaip vaikinas jausis, bet kai pravėriau duris buvau įtraukta į saugų ir šiltą glėbį, supratau, kad jis ant manęs nepyksta.

-Labas,- švelniai atsakiau, kai atsitraukėme, o vaikinas švelniai nusišypsojo.

-Sveika,- atsakė ir pasilenkė pabučiuoti. Bučinys buvo toks malonus, kad dar tvirčiau prisitraukiau vaikiną, kuris paskatintas mano veiksmų dar tvirčiau prisiglaudė ir bučiavo atkakliau ir aistringiau. Įsitraukiau vaikiną pro duris, kol koks kaimynas neišėjo ir neprisidarėme gėdos. Deividas prisėdo ant sofos, o aš jam ant kelių ir toliau karštai bučiavomės. Nekantraudami rengėm vienas kitą, kol neliko nei vieno drabužio. Vaikinas švelniai paguldęs mane ant sofos užgulė ir švelniai bučiavo kiekvieną kūno lopinėlį.

-Myliu tave, Mija,- užkimęs tarė ir švelniai pažvelgė į mane.

-Aš ir tave myliu,- atsakiau ir sulaukiau vaikino švelnaus bučinio ir mūsų kūnai susijungė į vieną.