Priklausau tik tau (Baigta)

28 dalis

Danielius

Ji kaip spindintis deimantas, tik įėjusi pro duris sukaustė visų žvilgsnį, kiekvienas vyras susižavėjęs nužvelgė šį grožį ir su pavydu vyrą, kuris buvo apglėbęs šią merginą. Raudona jos suknelė taip puikiai tiko ir paryškino merginos kūno privalomus. Nuo šio grožio negalėjau nuleisti akių visą vakarą, tik be galo mane erzino vaikinas, kuris  demonstravo visas teises į šią merginą. Nenuleisdamas akių patraukiau link merginos, kuri mane neseniai tik pastebėjo ir bandė apsimesti, kad manęs nemato, o aš tik tuo ir mėgaujuosi.

Dar arčiau priartėjęs likau be žado, nes iš arti ji buvo dar gražesnė, todėl sunkiai nurijau seiles ir meiliai nusišypsojau.

-Ką tokios gražios būtybės daro vienos?- pasiteiravau ir nenuleidau akių nuo Mijos, kuri tik pavartė akis, o jos draugė sutrikusi pasižiūrėjo į mane.

-Kad mūsų vaikinai turėtų tuoj pasirodyti,- pradėjo mergina, o aš į ją pasižiūrėjau tokiu žvilgsniu, po kurio mergina užsičiaupė ir nuraudo. Simpatiška, bet per daug drovi ir nekalta mergaičiukė palyginus su Mija.

-Tarsi jam tai rūpėtų,- Mija sumurmėjo ir nenuleido nuo manęs pikto žvilgsnio. O aš kreivai šyptelėjau, nes apie tai ir kalbėjau. Ji tikras velnias, tik apsimeta nekalta mergina.

-Ką galiu pasakyti, merginos, jūs labai gražios, todėl būtinai turėjau užkalbinti,- pasakiau ir prisiartinau prie Mijos. -Gal nori išgerti?- pasiteiravau, nes merginos taurė buvo jau tuščia. Mija prisimerkusi pasižiūrėjo, tarsi bandytų kažką išskaityti iš mano veido. Tačiau ji puikiai žinojo, kad su manimi nėra lengva. Taip arti priartėjęs galėjau užuosti jos saldžius kvepalus, kurie man sukėlė nežmoniška geismą.

-Biče, ji su manimi, todėl būk malonus ir pasitrauk nuo mano merginos,- išgirdau pikta vaikino balsą. Tačiau aš nenuleidau nuo Mijos akių, kuri iš karto lengviau atsiduso, kai išgirdo savo vaikiną, o mane tai suerzino. Atsisukau ir pasižiūrėjau į savo priešininką. Jis buvo žemesnis už mane, bet nepaneigsi, jog stipri asmenybė, nes nepabūgo mano žvilgsnio. Aš tik šyptelėjau ir atsitraukiau nuo Mijos, o vaikinas iš karto prisiartino prie jos.

-Aš tik siūliau senai pažįstamai išgerti, nieko rimto, seni,- pašaipiai pasakiau ir nenuleidau nuo porelės savo žvilgsnio. Vaikinas pasižiūrėjo į ją klausimu žvilgsniu, o ji tik pavartė akis ir nenuleido nuo manęs pikto žvilgsnio.

-Atleisk, bet su pašlemėkais neturiu laiko,- pasakė ir vyptelėjo, o aš sukandau dantis, nes šita mažutė pati prašosi. -Mažuti, gal einam pašokti?- pasiteiravo tokiu meiliu ir saldžiu balseliu, kad net nepajaučiau, kaip pačios rankos susigniaužė.

-Žinoma, gražuole,- atsakė tas mulkis, prasibrovė pro mane ir nuėjo į šokių aikštę. Aš atsisukau į tuos du ir nenuleidau žvilgsnio. Mija triumfuodama stebėjo mane, o aš ją. Šiandien tu išsisukai, mažute, bet ateis ir mano diena, kai būsi tik mano. Jai mirktelėjau ir nuėjau savais keliais, dar ne viskas baigta, tikrai ne viskas. Viskas tik prasideda.

Nors man tokie renginiai nepatinka, bet buvo gana sėkmingas vakaras ir džiaugiuosi tik dėl vieno dalyko, kad sužinojau, jog Aleksė yra geriausia Mijos draugė, o man tai nemažas pasiekimas. Dabar ji manęs neatsikratys, visą vakarą prakalbėjau su senais bičiuliais, bet žvilgsnio nenuleidau nuo merginos. Tik vienu metu užsikalbėjau su bendradarbiu ir ji dingo man iš akių, todėl susinervinęs patraukiau jos ieškoti ir radau balkone.

Mergina atrodė kažkokia susimasčiusi ir liūdna, o tai mane labai neramino. Todėl priėjęs už nugaros apglėbiau merginą, kuri krūptelėjo ir atsisuko į mane.

-Danieliau?

-Ššš...- pasakiau ir švelniai priliečiau merginos skruostą. Ji savo didelėmis akimis stebėjo mane ir laukė mano tolimesnių veiksmų. Perbraukęs pirštu per jos lūpas, pažvelgiau į akis. Kaip aš jos geidžiu ir palinkęs prie jos švelniai priglaudžiau lūpas. Mergina iš pradžių sutriko, bet neužilgus atsakė į bučinį. Staiga sukilusios emocijos mus nubloškė į tokią palaimą, kad dar tvirčiau priglaudžiau merginą prie savęs.

Tik pritrūkus oro šiek tiek atsitraukėme ir tada galėjau įžvelgti kaip merginoje mainosi visos emocijos. Abu giliai kvėpuodami žiūrėjome vienas į kitą, kol mergina pradėjo mane stumti ir aš ją paleidau.

-Mija?- dar bandžiau, bet mergina išbėgo iš balkono nieko nenorėdama girdėti ir aš jai leidau nueiti, bet tik šį kartą. Šis bučinys įrodė, jog ne aš vienas negaliu pamiršti tai, ką patyrėme ir kad dar vis abu jaučiame vienas kitam trauką, kuri su diena vis augo.