Priklausau tik tau (Baigta)

16 dalis

Vakaras atėjo taip greitai, kad visai nesitvėriau kailyje. Visi vyrai grįžo po darbų ir buvo pikti ir ištroškę moterų. Norėjau jų išvengti, kaip ir dariau anksčiau, tačiau šį kartą merginos manęs taip lengvai nepaleido. Todėl dabar čia stoviu ir žiūriu, kad viskas būtų tvarkinga ir Danieliaus vyrai būtų patenkinti maistu ir merginų dėmesiu.

Per visą vakarą sulaukiau daugybe piktų ir pašaipių žvilgsnių,todėl visą laiką jaučiausi stebima ir niekinima. Nors Danielius buvo šalia ir neleido nepagarbiai su merginomis elgtis, bet vis tiek vyrų nesustabdė žeminant ir išnaudojant merginas. O tada atėjo dešimta valanda vakaro, kai naujokės yra išbandomos.

-Mija, ateik pas mane,- garsiai suriko nuo sofos Simonas ir aš išsigandusi pasisukau į jį. Ten jau buvo keli vyrai ir į mane žiūrėjo taip šlykščiai, kad net per kūną perėjo šiurpas. Pajaučiau, kai kažkuri mergina pastūmė mane link tos pusės ir bandžiau eiti, bet su kiekvienu žingsniu darėsi vis sunkiau. Jau kai buvau šalia Simono, jis mane pagriebė už rankos ir pasisodino ant kelių. Galėjau jausti jo lūpas man ant kaklo, kažkokio senio ranką ant šlaunies ir visa tai turėjau kęsti.

-Simonai,- švelniai tariau, kad atkreipčiau jo dėmesį. Jis pakėlė galvą ir piktai nužvelgė.

-Kas?

-Aš atsiprašau, kad taip pasielgiau, neturėjau teisės su tavimi taip elgtis. Nežinau, kas man buvo užėją,- pasakiau ir bandžiau nustūmti kito vyro ranką man nuo kojos. -Kažko buvau išgėrusi ir nesupratau, ką darau, būk geras atleisk man,- tyliai meldžiau, o Simonas negyvu žvilgsniu žiūrėjo į mane.

-Dink man iš akių,- suriaumojo ir pasisuko į vyrą, kuris nevaldė savo rankų.

-Seni, ar tau gaila,- tas juokaudamas tarė, tačiau Simonas vis tiek laikė savo. -Negirdėjai, ką tau sakiau, dink,- užrėkė ir tas išsigandęs greitai atsitraukė. O tada Simono žvilgsnis grižo prie manęs. -Manai, užteks kažkokio atsiprašymo,- suriaumojo ir stipriai suėmė už smakro.

-Žinau, kad neužteks, bet nenoriu su tavimi pyktis, žinai, koks tu man svarbus,- švelniai suėmiau jo rankas man nuo smakro. -Noriu su tavimi pabandyti iš naujo,- toliau tęsiau ir atplėšiau jo rankas nuo savęs. Vaikinas ir toliau žiūrėjo ir vertino ar sakau tiesą, ar ir vėl bandau jį apgauti.

-Ar toks buvau svarbus ir tada kai palikai mane surišta lovoje?- suriaumojo ir nustūmė mane nuo savęs. Nukritau ant žemės ir išsigandusi žiūrėjau į Simoną, kuris palinko prie manęs. -Tau labiau teks pasistengti, kale,- ir nuėjo iki merginų, kurias atvedė Madlina. Lėtai atsistojau ir pasitraukiau į šoną, kad į mane niekas nekreiptų dėmesio. 

Visos merginos buvo išrikiuotos į eilę, o tada prasidėjo derybos, kas kuria ima. Žiūrint į merginas man pasidarė gaila, nes dabar visi vyrai nori šviežios aukos, todėl mus visas kitas paliks ramybėje. Simonas išsirinko merginą ir išsivedė, ji net nesipriešino, nes buvo tokia pati, kaip ir Madlina, kuri yra čia savo noru. O tada pamačiau jas, Eva ir Kotryna. Sugavau Evos žvilgsnį ir ji į mane graudžiai pasižiūrėjo, bet aš nieko negalėjau padaryti, aš jas perspėjau, tačiau nepaklausė. Pajaučiau, kai man stipriai suimą ranką.

-Per tave turėjome problemų, todėl atsiimsi už tai Mija,- pasakė Sofija ir piktai nužvelgė. -Gaila, kad Simonas neužbaigė tavo apgailėtinos gyvybės, bet patikėk manimi, mes tavęs taip lengvai nepaleisime. Priversime tave kentėti už tas dienas, kai pabėgai ir palikai mus,- toliau tęsė ir stipriai spaudė mano ranką. O aš žiūrėjau į savo seną draugę ir vos galėjau atpažinti,  nes ji buvo visai kitas žmogus. Gražina neištvėrė ir nusižudė, o Sofija tapo tokia kaip Madlina. Ji nusprendė geriau pasipelnyti, nei toliau kentėti.

-Man labai gaila, kad sukėliau jums pavojų,- tyliai atsakiau ir ištraukiau ranką. -Bet žinau, kad niekas nenukentėjo, todėl atsiknisk nuo manęs,- piktai atkirtau ir nuėjau. Man jau šiam vakarui per akis, todėl patraukiau link savo kambario, kai man kelią pastojo Danielius.