Priklausau tik tau (Baigta)

23 dalis

Manuelis

-Kas tau bičiuli?- pasiteiravo geriausias draugas, o aš tik į jį keistai pasižiūrėjau ir sukritau ant kėdės.

-Sutikau vieną merginą, kuri man matyta, bet neprisimenu kur,- atsakiau ir nugėriau nemažą gurkšnį viskio. Vis bandžiau prisiminti, kur man tas veidas toks matytas. Tokios švelnios ir spindinčios akys padarė tokį didelį įspūdį, kad net dabar užsimerkęs galiu išvysti jos nuostabų veidą.

-Graži?- pasiteiravo ir įdėmiai žvelgė į mane.

-Labai graži...- atsakiau ir toliau lėtai gurkšnojau gėrimą. Vis prisimindamas merginos veidą ir liauną kūną, kurį buvau prispaudęs prie savęs. Tuos švelnius ir minkštus plaukus, kurie buvo įsivelią mano rankose. -Ji mane prisiminė, bet neigė, todėl mano įdomu, kodėl apsimetinėjo,- tariau ir nenuleidau žvilgsnio nuo viskio taurės, kurią laikiau rankose.

-Esi nemažai sutikęs merginų, todėl prisiminti bus nelengva,- pratarė draugas ir nusisuko stebėti šokėjų, kurios šoko ant stulpų. Tačiau aš taip lengvai nenorėjau pasiduoti, ta mergina mane sudomino ir noriu išsiaiškinti, kas ji.

-Einu pas Meisoną, jis turėtų ką nors žinoti,- sumurmėjau ir atsistojau, o draugas sutrikęs atsisuko.

-Kas tau dabar užėjo? Dėl kažkokios mergos, dabar visą klubą sukelsi?- nesupratęs paklausė ir piktai nužvelgė mane. Žinau, kad draugui buvau pažadėjęs ramiai praleisime tik vyrišką vakarą. Tačiau man tai mažiausiai rūpėjo, nes kai kažko užsimanau, visada gaunu, o jos aš trokštu, noriu ir vėl laikyti ją savo rankose ir švelniai glamonėti. Jos toks tvirtas ir smulkus kūnas su kuriuo galėčiau tiek daug visko nuveikti. Net dabar mintyse iškyla vaizdas, kai pasiguldau ją po savimi ir išlėto glamonėju jos kiekvieną kūno lopinėlį.

-Tai eini ar ne?- paklausiau ir sulaukiau draugo nepatenkinto burbėjimo. Draugas pasidavęs pakilo ir patraukė paskui mane, jis puikiai žino, kad aš kitaip nenurimsiu ir gadinsiu abiem vakarą. Meisonas pasiuntė keletą žmonių paieškoti, bet aš nieko nepešiau, nes ji jau buvo išėjusi.

-Kameros turėjo užfiksuoti, jei norit galim peržiūrėti ar ji tikrai išėjo,- pasiūlė Meisonas, o aš tik linktelėjau ir patraukiau paskui seną pažįstamą. Iš nugaros galėjau girdėti, kai Danielius bamba ir keikia mane, tačiau aš nekreipiau į tai dėmesio. Šiandien būtinai reikės draugui surasti kokią nors merginą, kad bent jau kažkiek prasiblaškytų ir nuleistų garą.

Prie monitorių sėdėjo keli stamboki vyrukai, kurie tikrai neapsidžiaugė mūsų apsilankymu, nes sutrukdėme jiems miego metą, todėl buvo pikti ir nesukalbami. Tačiau Meisonas yra jų viršininkas, todėl elgėsi palyginus padoriai. Pasakęs kada susidūriau su mergina, jau po kelių minučių galėjau pamatyti merginą ekrane.

-Šūdas,- išgirdau draugą ir atsisukau į jį. Danielius prisiartino prie monitorių ir arčiau pasižiūrėjo ir dar kartą nusikeikė.

-Tu ją pažįsti?- paklausiau ir nenuleidau akių nuo Danieliaus ir monitoriaus. Vaikinas tylėjo ir stebėjo merginą, kuri greitai išėjo po mūsų susidūrimo. -Danieliau?- kreipiausi, o vaikinas tik linktelėjo.

-Mija Anderson,- atsakė ir atsisuko į mane, o aš bandžiau atgaminti, kur man girdėta ši pavardė. Tačiau niekaip neprisiminiau ir pasižiūrėjau į draugą.

-Ačiū, jums už pagalbą, toliau patys susitvarkysime,- pasakė ir paspaudęs vyrams rankas išėjo iš kambariuko, o aš ir padėkojęs išsekiau paskui draugą, kuris prie baro užsisakė gėrimo. Jis į mane klausimai pasižiūrėjo, o aš tik linktelėjau.

-Tai, kas ta mergina?- pasiteiravau, kai sugrįžome į savo ložę. Vaikinas nugėrė nemaža gurkšnį ir rimtu veidu atsisuko į mane. Atrodė labai susikrimtęs, todėl man sukėlė nežmoniška smalsumą ir prisimerkęs stebėjau draugą. Kažkas čia slypi ir aš nekantrauju tai sužinoti.

-Ji buvo tikra rakštis subinėje, dar tokios merginos nebuvau niekada sutikęs, tokia užsispyrusi ir velniškai gundanti, kad teko nemažai jėgų įdėti, jog prie jos būčiau ramus,- pradėjo draugas, o aš bandžiau prisiminti, nes kažką buvau panašaus girdėjęs.

-Ar ji buvo iš tavo viešnamio?-pasiteiravau ir tikėjausi sulaukti neigiamo atsakymo, bet draugas linktelėjo. Viskas dabar aišku, ji tik dar viena kekšė, kurią turbūt ir mačiau pas Danielių, kai buvau kelis kartus atvykęs. Tačiau nekeičia fakto, kad aš vis tiek noriu ją išdulkinti, o kad ji patyrusi šioje srityje tik privalumas.

-Tačiau ji buvo kitokia,- toliau tęsė ir buvo toks pasinėręs į prisiminimus, tačiau veide nuolatos švytėjo šypsena. -Pameni, kai pasakojau, kai ją sugavau tame viešbutyje ir kaip atsirado šis randas,- vaikinas persibraukė per ranką, kuriame buvo likęs nedidelis randelis. Atrodo taip senai tai buvo, bet net dabar pamenu, koks Danielius buvo piktas ir įsiutęs ant tos merginos. Tada sukilo visi darbuotojai, kai ji kelias dienas dingo, nes visi pradėjo panikuoti, kad tuoj atvyks policiją ir visus suims ir įkiš į cypę. Net mano verslui atsiliepė tos merginos pabėgimas, porą savaičių sustojo siuntos, nes niekas nedrįso rizikuoti. Mergina buvo kelias dienas dingusi ir niekas nežinojo, kam ji galėjo pasipasakoti. O ji dar ir užsispyrusi, tai dar vienas geras dalykas, kuris man patinka, kai merginos siekia savo ir nepasiduoda taip lengvai.

-Ji sukėlė tau tiek problemų, o tu ją vis tiek paleidai,- atsigėriau ir sulaukiau pikto draugo žvilgsnio. Vaikinas dar iki šiol laiko nuoskaudas už tai, ką padarė.

-Tai ką padariau jai yra neatleistina,- pasakė ir užsivertė likusį gėrimą.

-Ji tik kekšė, turbūt net nepajautė skirtumo,- atkirtau, o Danielius net pašoko ant kojų ir prisiartino prie manęs.

-Ji nėra kekšė ir niekada tokia nebuvo, todėl nedrįsk jos taip vadinti,- suriaumojo prie pat mano veido. O aš tik šaltu veidu pasižiūrėjau į draugą ir iškėliau savo rankas tarsi pasiduodamas.

-Gerai, tik nurimk, aš atsiprašau,- pasakiau ir draugas nepatenkintas grįžo į savo vietą. Ta mergina jam tikrai buvo apsukusi galvelę, dabar jau po truputį viską pamenu, kai jis man paskambino tą vakarą ir papasakojo, ką padaręs. Buvau net ištiktas šoko, nes jau ko, tai to tikrai nesitikėjau išgirsti iš Danieliaus. Nors vaikinas tvirto būdo ir yra sudavęs merginai, tačiau niekada prieš jokia mergina nebuvo ėmęsis prievartos.

-Ji buvo dar viena auka, to šlykštaus ir purvino mėšlo,- pasakė ir nenuleido akių nuo rankose laikomos tuščios stiklinės.

-Bet dabar tu viską užbaigei, todėl gali būti ramus,- atsakiau ir pakviečiau padavėją, kai atneštų mums butelį, nes be to tikrai neprasiversime.

-Aš niekada nebūsiu ramus, nes per mane kentėjo daugybė žmonių,- sumurmėjo ir piktai padėjo stiklinę ant stalo, maniau net staliukas sudužus po tokio smūgio, bet stebuklingai atlaikė.

-Toks jau tas verslas kuo giliau įlendi, tuo daugiau kenčia žmonių ir pačiam sunkiau išlysti,- pasakiau ir susimąsčiau. Mes abu pasitraukėme iš nešvaraus verslo ir tikrai kainavo nemažai nervų ir pinigų, bet dabar esame švarūs, tačiau mus visada lydės praeitis, kuri primins, ką teko daryti norint išsilaikyti ir nepaguldyti galvos dėl menkos klaidos, arba sėsti į kalėjimą, o mums su Danieliumi tai grėsė, bet draugų, kolegų ir pažįstamų pagalba mes viską galėjome užbaigti ir palikome Meksiką.

-Ką dabar darysi?- paklausiau ir įpyliau draugui išgerti. Vaikinas paėmęs stiklinę išgėrė iki dugno.

-Nežinau,- atsakė ir pasižiūrėjo į mane. -Nemanau, kad ji norėtų mane vėl pamatyti, po to ką padariau,- pasakė ir pagriebęs už butelio užsivertė. Stebėjau, kai draugas kankinosi ir vis girtėjo, bet nestabdžiau, jam to reikėjo, todėl leidau nuskandinti nuoskaudas alkoholyje. Kartais tai geriausia išeitis norint pabėgti nuo problemų, bet rytojaus diena vis tiek teks su tuo susidurti ir nuspręsti, ką toliau daryti.