1 dalis

809 19 4
                                    

Visų gyvenimai, šeimos, draugai, gyvenimo būdas yra tas pats, bet mano likimas pasuko kitu keliu ir aš esu kitokia negu tos visos vištos lakstančios aplink vaikinus ir tėvų pinigėlius. Pažvelk į veidrodį, ką matai? Vienoje pusėje rausvi kostiumėliai, sugarbanoti rudi plaukai, padažytos akys, uždėtas pudros sluoksnis kaip ir ant putlių lūpų, raudoni it kraujas nagai ir skambėjimas aukštakulnių ant tėvų padėtos lėkštutės, o ką sakyti apie Gucci rankines ir elegantiškas suknelias, kurios vedą kiekvieną iš proto. O štai ir kita pusė, kurioje matai tik suplėšytus, tamsius džinsus ant kurių užveršti languoti marškiniai, aptemtą, tamsiai pilkšvą maikutę, paryškintas blakstienas, paprastas vaselinas ant suskirdusių lūpų, juodi, ilgi surišti į arklio uodegą plaukai, paprastos kuprinės ir vos atlaikančius sportbačius. Ir nei jokių pinigų tau neduos į rankas, kaip tiems vaikams, kurie apsimeta angeliukais. Štai koks mano prastas, bet ir laimingas gyvenimas.

-Džes, nešk savo subine laukan iš vonios ir eik valgyti!-sušaukė Valeria.

-Ateinu!-atsiliepiau ir dar kartą pažvelgusi į veidrodį išėjau iš vonios.

*valgomajame*

Atsisėdusi ant kedės, čiupau vaflius kol mažylės neišlindo iš kambarių ir visko nesuvalgė. Gyvename 5-iese. Aš, dėdė Denisas, jo žmona Valeria ir jų mergaitės, kurioms už po mėnesio bus po 12-ka metų. Val nesutiko, jog aš čia gyvenčiau, tačiau Denisas buvo mano mamos brolis, tad ar su teismu ar be, aš vistiek būčiau pas dėdę, nes kitų giminaičių neturiu.

-Kas čia?-nutraukė mano mintis moters balsas.-vėl kaip kalė apsirengei, a?!

-Nerėk ant jos.-gynė Denisas mane.

-O tu jos negink! Ji kaip motina! Pasileidusi ir vaidina nekalta!-vėl pradėjo rytinį barnį.

Atsistojusi nuo kedės, nuėjau į virtuvę, vandens. Kartais norisi paleisti tą puodelį ir užšaukti ant jos, kad ji man niekad neprimintu motinos ir aš gyvenime neseksiu jos pėdom, kaip ji sekė savo motinos. Tačiau tos šukės sugrįšta ir viskas tas pats išlieką, lyg niekur nieko nebuvę.
Atsisukau į juos ir vis stipriau spaudžiau spintelės kampą, kad nepradėčiau dar didesnio barnio.

-Dėdę,-tyliai tariau.-dėdę Denisai,-šiek tiek garsiau tariau.-Denisai!-pakėlusi toną, jiedu į mane atsisuko.-galiu gauti raktelius nuo motociklo?

-Žinoma, tik būk atsargi.-šyptelėjo jis ir padavė raktelius.

-Ak tu niekše! Išleidi ją tokią, o vėliau kaltinsi mane?!-pavarčiau akis ir griebusi kuprinę su raudonu, odiniu švarkeliu, išėjau pro duris. Kartais noriu pabūti viena, šiame pasaulyje, atskirai, nuo visų...

*universitete*

Nunešusi knygas į biblioteką, ėjau link poilsio zonos, ten kur manęs laukė pačios didžiausios kvailės - Ana ir Fausta.
Tyliai prisėlindama prie jų, kritau ant jų kelių ir paleidau knygas kristi ant mūsų.

-Džes!-sušaukė jos.

-Jūs nepalaukėte manęs, tad čia jums draugiškas kerštas, aš su knygom.-šyptelėjau.

-Žinom mes tą tavo draugišką kerštą.-pavartė akis jos.

-Nežinojom, kad moksliukės linksminasi.-pašaipiai tarė praeidamas pro mus Orestas.

-Nežinojom, kad kvailiai gali pralaimėti varžybas.-taip pat pašaipiai atsakiau.

-Oi prašyčiau.-pavartė akis jis ir nuėjo link savo draugų grupės.

-Taures laimi kaip merginas, bet merginos irgi gali žaisti.-sumurmėjo Fausta.

-Teisybė,-pritarė Ana.-bet tu esi sportiškiausia, tad su tavim čia...-nedabaigusi frazės atsiduso ji.

-Su ja beviltiška žaisti.-priėjusi tarė Lana.

-Žiū, kas prakalbo. O gi mūsų protų karalienė.-tariau.

-Kas turi protą, o kas turi tik kopūstą.-atmetė plaukus ji.

-Matau tik vieną kopūstą ir tai esi tu.-užstojo Ana mane.

-Lana, atsikabink nuo vargšų. Jie ne mūsų lygiui.-praėjęs tarė Markas.

-Turtuoliai taip pat!-sušaukė Ana.

-Dominyka.-pažvelgė į mus Lana ir nuėjo su savo pakaliku, Dominyka, prie vaikinų.

-Jis visai mielas ir gražus.-užsisvajojusi tarė Ana.

-Nepamirškite merginos, kad jis ir velnias.-tariau.

-Eik jau. Jis karštas ir labai daug praleidžia laiko sporto salėje su draugais.-tarė Fausta.

-Pripažink, kad turi jausmus jam, tik to neparodai.-pažvelgė į mane Ana.

-Neturiu.-atsakiau.

-Taip turi.

-Neapgausi mūsų, Džes.-atėmė iš manęs knygą Fausta.

-O gal beprotiškai jį myli?

-Ne,-pažvelgiau į drauges kai tarp mūsų kilo tyla.-gal,-draugės vėl pasižiūrėjo į mane su šelmiška šypsena. Pavarčiau akis.-gerai, patinka.

-Taip ir maniau!-suspygo Ana.

-Ša,-nusijuokiau.-kaip suknistas asilas.-sugadinau joms nuotaiką, o pati nusijuokiau.

-Džes užknisi.-davė iš knygos per makaulę Ana.

-Tai ko draugaujate?-pažvelgiau į draugių supykusius veidus ir staiga iš vaikinų grupelės susižvalgiau su Marku. Žiūrėjom į vienas kitą lyg nieko nebūtu tik mes vieni šiame koridoriuje, tik staiga pajutau ranką ant peties.

-Hmm, tai sakai ne ar man čia pasivaideno, kad jūs palaikėte akių kontaktą?-šyptelėjo brunetė.

-Tai jeigu jau susižvalgai su vaikinu tai reiškias myli?-pakėliau antakį.

-Jūs tokie mieliiii kartuuu.-atsigulė ant manęs Fausta.

-Kvailės.-pavarčiau akis ir jos privertė nusijuokti mane.

HEY! So, nusprendžiau pakeisti savo wattpado ,,stiliu" ir įdėti įvairių gif'ų, kurie biški jums leis daugiau įsivaizduoti apie ką rašoma yra. Žinot, kaip filme :)
Anyway, sveiki sugrįžę į mano kankinimo gniaužtūs. 2 sezono nebus ir tikrai neišprašysite kaip "Evil and Kindness", tad iškarto perspėjau jus. Na, o toliau skaitykit, mėgaukitės, vote'inkite ir sužinokite kokią paslaptį mergina sužinos. O gal bus jų ir daugiau?
Vote ♥️
P.S. Sorry už klaidas :)

Mr. Mysterious (BAIGTA)Where stories live. Discover now