Mr. Mysterious (BAIGTA)

4 dalis

*21:20*

Pagaliau baigusi namų darbus, atsiguliau į lovą. Apžvalgiau kambarį. Nedidelis, bet jaukus. Su pilkšvom sienom ir langai į miškų pusę. Ant duru, pakabos pakabintos, o ant jų - dauguma rūbų. Ant sienų taip pat puikuojasi lentytos ant kurių yra padėtos nuotraukos ir knygos. Lova nedidelė, bet įmanoma miegot, o prie jos, mažas staliukas ir lempa, kuri vos šviečia. Staliuko paviršius apkrautas įvairiais daiktais, o pats staliukas - netvarkingas. Kilimas, rašomasis stalas su kėde ir lempa prie kito kampo, o veidrodis su spinta taip pat kitame kampe. Jaukus paauglės ir studentės kambarys, tačiau man čia trūksta šilumos. Nesam iš pačios turtingiausios šeimos, bet ir ne iš vargšų kilę. Namas pats nedidukas, bet vidus gražiausias. Tiksliau būtų, nes teta Valeria išleidžia pinigus tik sau. Taigi, gyvenam kaime, kur laukai yra ir kelias į miestelį, į turtuolių pasaulį.
Staiga suvibravo mano telefonas. Pažvelgiau į jį ir išvydau Faustos vardą ant ekrano. Pavarčiau akis ir atsiliepiau:

-Klausau?

-Kur tu?!

-Namuose, kur gi dar?

-Šiandien prižadėjai, kad būsi Anos vakarėlyje! Jos gimtadienio vakarėlyje!

-Ot velnias,-atsistojau nuo lovos ir pradėjau kuistis po spintą.-duok man 10-20 minučių ir aš atvažiuoju.

-Laukiu ir ruoškis moralui!-sušaukė per muzika ji ir padėjo ragelį.

Greitai susiradusi džinsus su juoda maikute, nubėgau pinigų pasiimti iš savo slaptavietės. Pasičiupusi daiktus išjungiau šviesą ir išlipau pro langą. Gerai, kad dar turėjau pasilikusi motociklo raktelius, nes jei ne, teta Valeria jau būtų sceną padarius.

*Anos namuose*

Sustojus išgirdau muziką einančią iš namų. Nusimoviusi šalmą greitai ištraukiau raktelius ir su dovana ėjau link duru. Belstis nereikėjo, nes priešais mane išvydau jubiliatę supykusią ir gerai prisilakusę.

-Su gimtadieniu!-šyptelėjau ir įteikiau jai dovaną.

-Ku tu buvai? Sakei, kad būsi mano gimtadienyje, bet štai tau, kad nori. Jos nėr jau 4-rias valandas! Kaip tu drįsai čia pasirodyti be mano leidimo! Lauk iš čia!-rėžė visą tiesą ji.

-Žinau, atleisk, bet žinai kokie mano globėjai, o ypač teta. Be to, tu per daug prisigėriai ir nežinai ką kalbi.

-Tu teisi,-sumurmėjo ji.-atleidžiu.-šyptelėjo ir apkabino mane.

-Dabar einam švesti tavo gimtadienio!
Įėjusios įškart mus pasitiko Fausta. Pamačiusi, kad aš gyva ir sveika, ji man padavė stiklinę su konjiaku ir ledukais. Paėmusi ją, išgėriau iki dugno ir čiupusi jos ranką, ėjome link šokančių studentų.

*02:20*

Gėriau nedaug, nes žinau savo tetą ir jos draugę, pyktis. Ji nevaldoma, kai ji pikta, o ją nuraminti yra pats sunkiausias dalykas mums. Tad teko atsisakyti alkoholio.
Staiga suvibravus telefonui, aš išsigandau. Aš mirus, jeigu čia skambina teta ar dėdė. Na ir aišku, mano nelaimėj skambina dėdė. Bent jau jis supras mane, negu teta, tad įėjusi į darbo kambarį, atsiliepiau:

-Alio?

-Kur esi? Kodėl ne lovoje?

-Šiandien Anos gimtadienis, tad teko skubėti pas ją.

-Už valandos, kad grįžtum.

-Sutarta.-padėjau ragelį ir lengvai atsidusau.

-Keista, kad mūsų Jasminą išleido į vakarėlį,-išgirdau vaikino balsą sau už nugaros.-galim pasikalbėti?

-Argi tavo mergina nelaukia tavęs?-pašaipiai paklausiau.

-Apie ją ir bus tema.

-Ta prasme?-suraukiau antakius.

-Aš noriu su ja skirtis.

-Tai prie ko aš, tada?

-Ji tikra kalė ir nebegaliu klausytis kaip mano visi draugai ją giria.

-Tai ko tu nori iš manęs?

-Būk mano netikra mergina.

-Atsiprašau?-atsisukau į jį.

-Nagi, Džes, tai tik keliom savaitėm,-pažvlegiau į jį su rūsčiu žvilgsniu.-mėnesių.

-Susirask kitą atpirkimo ožy.-žengiau žingsnį ir jau buvau sučiupta jo rankos. Atsisukau ir pažvelgiau į jį rūsčiai, o po to į ranką, kurią greitai ištraukiau iš jo rankos.

-Prašau?

-Skambėjo neužtikrintai.

-Jasmin, padarysiu ar duosiu visko ko tik panorėsi. Juk kažko tai trokšti.

-Trokštu,-sukryžiavusi rankas tariau.-ir tai nesi tu.

-Tai ko tu trokšti, a?-priėjo arčiau.

-Bilietų į Vašingtoną.-pagalvojau apie tėvą.

-Sutarta ir nesijaudink,-šyptelėjo kreivai.-viskas pasibaigs greičiau nei tu manai.-ištiesė ranką.

-Prieš paspaudant tau ranką, yra keletą mano salygų.-tariau.

-Na?-atsiduso jis.

-Neliesk, nebučiuok, neflirtuok, nesielk kaip tikras vaikinas, tiesiog įsivaizduok, kad aš esu nematoma!

-Whoa,-nustebo jis.-tai kaip mes tada galėsim apsimesti, kad mes esame pora?

-Ne mano bėdos.-pakelnojau pečius.

-Gerai,-sunkiai atsiduso jis.-kertam,-ištiesiau ranką.-bet turėsi gyventi bendrabutyje.-ir su lyg tais žodžiais mes paspaudėm rankomis.

-Markai!

-Šaukštai po pietų.-kreivai šyptelėjo.

-Aš turiu kur gyventi.-sumurmėjau garsiai.

-O kaip tavo vieniša draugė, Fausta gyvena viena tarp Lanos draugų ir tarp vaikinų, a?-tiesa tarė.

-Na taip, bet tu nepažįsti ma...,-nutilau. Neverta sakyti su kuom aš gyvenu ir kur.-man namų areštas 3-iem mėnesiam.

-Oho, kokie tėvai. Tai ką jau iškretei, a?

-Ne tavo reikalas.

-Mano,-priėjo dar arčiau.-Džes.-vos tik prilietęs mano skruostą pirštu, trenkiau jam antausį.

-Niekas manęs nelies,-sušnapždėjau.-aišku?

-Aš jam pasakysiu, jūsų didenybę.-pažvelgiau į kitą pusę ir išvydau tarpdurį nusilenkusį Orestą. Pavarčiau akis ir palikau juodu kambaryje. "Susiimk Džes. Gausi informacija, gausi tiesos ir gausi tikriausiai bilietus. Nušauni du zuikius vienu šūviu."-vis kartojau sau kol neatsitrenkiau į Faustą.

-Kur buvai?!-sušaukė prie ausies.-nors nesvarbu! Einam šoktiii!-čiupo ranką ir nusivedė prie kitų studentų.

Tik dabar dalis kelsiu dažnai, na, o vėliau patys žinote kokia aš esu lazzyyy ;)
Vote 💙