Mr. Mysterious (BAIGTA)

13 dalis

*rytas*

Jau 4-ta diena kaip einama į vis kitokį kalną ir klausomes nesąmonių iš seno vyro, kuris yra mūsų biologijos profesorius. Kartais galvoju ar jo žmona dar nepaliko jį ar neišprotėjo nuo jo augalijos kampelio? Jos vietoje net nebūčiau susituokus su tokiu pamišusiu vyru apie biologiją. Kiekvieną minutę varčiau akis kai tik profesorius paklausdavo durno klausimo apie medžius ar kalną. Jau net kilo minčių kaip jį patyliukais užmušti ir paslėpti kažkur po krūmų arba nuridenti nuo kalno viršūnės. Atsakau, visi plotu man už tokį poelgį. "Svajone lik sveika." Nuo neturėjimo ką veikti stebėjau Marką. Vis negaliu išmesti to bučinio iš savo atmintinės. "Nesupratau?!"-pamačiusi, kad Lana vėl kimba prie Marko ėmiausi veiksmų. Piktos merginos veiksmų.

-Patrauk rankas nuo mano vaikino.-sukryžiavus rankas tariau.

-Aš tik prašiau Marko pagalbos.

-Turi Orestą? Turi. Tad eik pas savo numilėtinį vaikiną ir paprašyk jo.-patraukus savo rankas, mergina supykusi nužingsniavo į kitą galą.

-Atrodai mielai kai pavydi.-kreivai šyptelėjo jis.

-Tik vaidinau.-pasiteisinau.

-Kur gi ne.-sušnapždėjo palei ausį praeidamas pro mane.

-Pasikalbėjai?-netikėtai pasirodė draugės.

-Ne.

-Džes.-sukryžiavo rankas Fausta.

-Pasikalbėsiu. Nesijaudinkit.

-Be to, pranešei tam nepažįstamam, kad neberenki apie Marką informacijos?

-Ne. Tiesą sakant bijau.

-Mes kartu, kad ir kas benutiktu,-uždėjo ranką ant peties Ana.-bet turi padaryti viskam galą. Pati supranti.

-Taip, žinau. Be to, kas tie tėvai? Net nebuvau jų mačius.-atsidusau.

-Eime. Laukia dar viena sunki diena.

-Liko tik dvi savaitės.-sumurmėjo iš paskos eidama Fausta.

*vakaras*

Kad ir kokia šiandien buvo sunki diena, vakaras buvo tobulas. Šį kartą vaikinai paruošė barbekiu, o desertas buvo kepti zefyrai. Aišku buvo ir ginčų, nes vaikinai pavogė iš gretimų kaimynų kepsninę. Tačiau kaip ir sakiau, vakaras nuostabus. Pagaliau visi pradėjome bendrauti. Nors draugų čia neieškojome, vistiek jų susiradome. Pradėjau galvoti apie draugių žodžius bežiūrėdama į laimingą Marką šalia manęs. Gal vis dėlto suvirpėjo mano širdis jam? Gal aš pradedu svaigti nuo jo velniškai vežančio iš proto kvapo? Gal jau pradedu smigti į meilės pasaulį? Gal jau pabudau iš sapnų, košmarų? Gal man jau nebesvarbu ar jo tėvai kalti už mano mamos mirtį ir tėvo orandžinę uniformą? Ir į visus šituos klausimus, atsakymas yra tik vienas.

Gal ir paslysiu šiandien skaudžiai, bet šimtu procentu žinau, kad vaikino rankos sugaus mane. Tad nusivedusi jį prie tiltelio, kur buvome pačią pirmą dieną, nervingai kvėpavau. Galiausiai sukaupusi visą drąsą prasižiojau kalbėti, bet Markas buvo greitesnis.

-Apie ką norėjai pasikalbėti?

-Markai, aš...

-Džes?-nutraukė jis mane. Nurijau susidariusį gumulą gerklėj ir šiek tiek pasukus galvą į jo pusę pajutau vaikino rankas ant liemens bei stiprų jo kvėpalų kvapą. Viskas vyko taip staigiai, kad net nepajutau kaip buvau atsukta į jo pusę. Marko kūno kalba rodė, kad jis trokšta manęs kaip išąlkęs vilkas zuiko, tačiau nejaukią tylą sulaužė netikėtas Marko bučinys. Negi taip ir nepasikalbėsiu su juo, o pamilsiu? "Džes! Daryk ką nors!"-šaukė dalelė manęs, bet mano kitą dalelė pasidavė vaikino glomonėms...

*02:20*

Visiems nuėjus miegoti, aš ir merginos pasilikome naktinėti Faustos palapinėje. Siaubo istorijos, užkandžiai, juokai, girdėti, seni gandai, apšnekos apie kitus ir daug mergaitiškų nesąmonių kurių aš pasiilgau. Dar taip niekad nebuvau prajuokinta nuo Faustos pokštų ir vaidybos. Beje, tema buvo kaip tik apie blondines kvailes. Nors įžeidėm Aną, bet buvo tikrai linksma kol ne tema apie vaikinus. Žinojau, kad jos nori iš manęs išpešti viską, todėl ir vengiau šito pokalbio, bet draugėm pažvelgus į mane aš atsidusau ir paėmusi saują jau suspragintų papkornų įsibėriau juos sau į burną, kad jos nieko nesuprastu ką aš kalbu. Tačiau antrai partijai neužteko mano vikrumo, tai teko užsidengti veidą su pagalvę ir raudonuoti iš gėdos. Nors kokia čia gėda? Greičiau iš nemalonumo, nes pažįstu šitas dvi idiotes savo vis gyvenimą.

-Na pagaliau sakyk!-patraukė pagalvę nuo veido Fausta.

-Na taip!-vėl užsidengiau veidą.

-Ir buvo metas, mergyt,-tarė Ana.-pala, o kur?

-Teko turėti daug drąsos netoliese prie profesorių palapinių tai daryti.-prikandau lūpą.

-Bet jūs ir pavarot.-pavarčiau akis.

-Šipinu jus. Jūs esate tokie mieli, kad net pavydas ima.-tarė Fausta.

-Na ką. Pralaimėjau lažybas.-atsiduso draugė ir padavė 100 dolerių.

-Tūrėkis. Tau reikia labiau.

-Kalbant apie pinigus, kai grįšime galėsi pradėti dirbti.-vos neužspringo Fausta.

-Puiku. Man kaip tik reikia pinigų,-patylėjau sekundėlei ir pažvelgus į Aną nervingai nusišypsojau.-turėjau omeny mokslams ir taip toliau. O tau, Aną, reikia naujos rankinės.

-Tiek to,-nusijuokėm visos.-gerai, labanakt Faustą.

-Iki rytdienos.-išėjau iš palapinės.

🤧Love it.
Votee ♥️
P.S. sorry už klaidas :)