Mr. Mysterious (BAIGTA)

2 dalis

*16:30*

Išėjus iš paskaitų, atsisveikinau su draugėm ir ėjau link bibliotekos knygų. Tik staiga suskambo telefonas ir mano kelionė buvo sutrugdytą. Atsidusau ir atsiliepiau:

-Alio?

-Žinau, kad pažįsti vaikiną iš savo klasės.

-Kalbam apie kurį?

-Mėlynų akių, rudaplaukis, aukštas, sportuoja...

-Supratau.-nutraukiau jį.

-Noriu, kad apie jį viską sužinotum ir gautą informaciją atsiustum man.

-Ką?-paspringau oru.

-Jokių pokštų Džes, nes aš žinau apie tave ir žinau ką darai gyvenime.

-Tai tu mane seki?

-Tarkim taip, o dabar tavo užduotis sužinoti apie tą vaikiną ir daryk viską kas tik įmanoma.

-Bet...-nespėjusi pasakyti sakinio paslaptingas vyrukas padėjo ragelį.

*salone*

-Tu?-nustebau.

-Aš.-šyptelėjo jis, o aš atsidususi moviausi pirštines.

-Tai kokią tatuiruotę darysies?

-Jasmina,-pažvelgiau į jį su sutrikusią išraišką ir jis nusijuokė.-tai ne tu, tai mano naujos merginos vardas.

-Tai ką? Jau pradėsi visų merginų vardus išsitatuiruoti?

-Gal. Dar nenusprendžiau.

-Idijotas.-pavarčiau akis.

-Juoda.

-M?

-Spalva. Juoda.

-Oh, gerai.

-Tai čia tu dirbi? Ar už kažką dirbi?

-Dirbu. Mano dėdžio salonas.

-Ir kaip suprantu jis tave išmokino?

-Mhm, o dabar patylėk ir leisk man dirbti.

-Auč.

-Pirmas dūris visada skaudus.-šyptelėjau.

-Mhm, kai tokia mergina dirba.-pašaipiai tarė.

-Ką turi omeny?

-Nerodai man dėmesio,-susiraukusi specialiai ir greitai sudūriau jam kelis kartus.-auč.

-Jei dar pašnekinsi mane tai nebus vien tik auč, bet ir pyp pyp.

-Huh?

-Ligoninė,-pavarčiau akis ir tesiau darbą.-be to, ne visos merginos yra kaip Lana.

-Tiesa, bet gali ir būti kaip Lana.-mirktelėjo jis.

-Tiesa, bet nepriversi.

-Su pinigais?

-Manęs tu nenusipirksi.

-Kokia tavo mėgstamiausia grupė?

-Su bilietais taip pat.

-Velnias,-atsiduso jis.-kas nors jug turi būti, kad tu galėtum rodyti man dėmesį.

-Yra, bet tu to nemoki.-šyptelėjau.

-Ir kas tai?

-Būti normaliu vaikinu.

-Tavo akyse aš skendu kaip bemiegėje naktyje girdžiu tavo dejones.-pavartau akis ir nusijuokiu kartu su juo.

-Kaip romantiška.-pasivaipiau kaip Lana.

-Gerai atkartojai ją, tiktais ji sako...,-nenorėdama išgirsti tos žiurkės žodžius, sudūriau jam visą raidę.-auč!

-Ji sako auč?-nusijuokiau.

-Džes, man skauda.

-Ak turtuoliui skauda,-sudejavau.-be to, draugai gali mane taip vadinti. O tu - man ne draugas.

-Labas, aš Markas. Būkim draugais.

-Kaip drįsti skriausti mano dukterėčią?-atėjo dėdė Denisas ir mūsų juokai baigės.

-Ne, pone. Aš tik bandau būti jai draugiškas.

-Žinau aš jūsų tuos draugiškumus,-atėmė iš manęs įrankius jis.-Jasmina? Nieko, padarysim kitą vardą.

-Ne, ne, ne,-nurijo seiles vaikinas.-tai mano merginos vardas.

-Plius, aš jau pradėjau daryti ,,a" raidę.-tariau.

-Jasmina, eik ir parvesk namo mergaites iš mokyklos, o aš čia padirbėsiu.-tarė dėdė.

-Raktelius.-ištiesiau ranką ir jis išsitraukęs iš kišenes raktelius pradėjo pokalbį su Marku.

*vakaras*

Grįžusi namo, nuėjau į virtuvę kur aplink viryklę sukiojosi tetos draugė. "Mmm."-užuodžiau blynėlius su varške ir tai jie atrodo gundomai. Bet šalin valgį, metas ruošti namų darbus, nes tada man bus namų areštas. Nors šituose namuose gyvenu 9-rius metus, bet žinau taisykles, kurios galiojo man čia atsikrausčius. Beje, tėvų neturiu, tad pats artimiausias žmogus yra dėdė Denisas arba kitaip tariant Den. Istorija ilga, o pati ji - panaši į visas kitas istorijas. Be tėvų man kaip tik geriau, nes išmokau pati būti savarankiška ir pasitikinti savim, nors kartais apie juos ir pagalvoju. Kaip tėvas už grotu sėdi, o kaip motina laikosi kitam pasauly, ar ji bent jau mane mato iš dangaus?

-Jasmin! Jasmin! Jasmin!-įlekė dvynukės į mano kambarį.

-Taip?-atsitraukdama nuo knygų pažvelgiau į jas.

-Mes nerandam Jasminos.-tarė liūdnai Brigita.

-Tai, kad aš čia.-sutrikau.

-Kačiuko, o ne tavęs.-tarė Gerda.

-Ka-kačiuko?-išsigandau vien tik pagalvodama apie pasekmes.

-Aha.-linksėjo mergaitės.

-Mergaitės!-pasigirdo iš svetainės vyro balsas.

-Prisidirbom.-pažvelgė liūdnai Gerda į Brigitą.

-Nagi, eime.-čiupiau jų rankas ir vedžiausi link svetainės iš kur buvo galima girdėti ir kačiuko miauksėjimą.

-Iš ku gavot katę?-griežtai paklausė dėdė jų.

-Radom ant medžio.-nuleidus galvą atsakė jos.

-Tuoj pat neškit ją iš mano namų.-pakėlęs balsą liepė jis.

-O ar...?

-Mergaitės.-nutraukiau Brigitą, kad nesukeltu scenos.

-Taip tėti.-vienu metu tarė ir paėmusios kačiuką išėjo iš kambario.

-Be to,-ramiai tarė vyras.-tavo Markas prašė susitikti su tavim.

-Jis ne mano Markas, ir kodėl?

-Tas šmikis nieko nesakė daugiau. Tik nori su tavim susitikti.

-Aš niekur neisiu. Turiu užbaigti referatą ir atiduoti profesoriui rytoj.-pasiteisinau.

-Gerai, kad pirmoje vietoje yra tau mokslai.-šypteli jis.

-Noriu gerą išsilavinimą gaut.-atsakiau su šypsena jam taip pat.

Įdomu 🤔
Vote 🥀