Mr. Mysterious (BAIGTA)

9 dalis

*10:20*

Kol keturios klasės susiruošė ir kol atvažiavo autobusai mes jau laukėme lauke prie  automobilių stovėjimo aikštelės kalbėdamos ką veiksim gamtoje su palapinėm ir ką veiksim prie papludymio su visais. Kadangi mano klasėje yra tik Ana mes būsime kartu. Tiesą sakant nesitikėjau gerų atostogų be dramų. Taip, Faustos klasėje yra ir tos dvi vištos, na ir aišku kitoje yra ir vaikinų grupelė, o tarp jų ir Markas. Nenusiminiau sužinojusi, kad važiuos be mūsų biologijos profesoriaus ir anglų, sporto bei nauja profesorė. Bent jau nebus nuobodu klausytis gamtos nesąmonių iš seno vyro. Staiga pajutau šaltas it ledas rankas ant savo odos.

-Kaip gerai, kad ir tu važiuoji, Džes.

-Tai jau tikrai.-susilaikiau neužtrenkus jam per makaulę.

-Jeigu visi jau susirinko tai prašom duoti savo daigtus vairuotojams, o patys eiti ir atsisėsti į vietas!-tarė gan garsiai profesorius. Patraukusi Marko rankas nuo savęs paėmiau savo lagaminą ir kartu su drauge nuėjome stotis į eilę, kuri visiškai nebuvo panaši.

Atvažiavę mūsų profesorius rodė kelią kur statysim palapines, kalbėsim, aptarsim biologiją, prie laužo susirinksim, išnagrinėsim medžių, gyvunų rūšis ir nuspresim kada ir kur poilsiauti bent jau dieną ar dvi. Tad laisvės neturėsim, nebent sporto mokytoja įkalbės profesorius eiti prie papludymio kur šeimos ir mūsų jaunimas renkasi, bet abejoju ar sutiktų. Juk čia atvykom ir mokytis ir dar kartą mokytis.

*vakare*

Šeip ne taip susikūrėm patogų kambariuką mano ir Anos palapinėje kad ir kaip buvo sunku. Mokinių tiesą sakant mažai buvo iš didelių klasių, nes kiti nepasirašė šiai kelionei. Tai apie 30-imt mūsų tikrai yra, na, o gal ir net mažiau.

-Ahh!-nukreipė mano dėmesį nuo knygos Ana.

-Tikiuosi nebijai vabalų.

-V-v-v-v-v?-užsidengė anklodę draugė.

-Gerai, kad pasiėmiau purškiamą buteliuką nuo vabalų.-tariau ramiai.

-Mhm, gerai.

-Prašau visų susirinkti!-sušaukė vyras.

-Ugh, ko dabar jam iš mūsų reikia?

-Neklausk.-padėjau knygą.

-Ačiū, kad susirinkot. Žinau, kad labai pavargote, tad su kitais profesoriais būsime prie tiltelio taip jums suteikiama bent jau šiek tiek laisvės,-nusijuokė jis.-taigi, taisykles žinot, o dabar paliekam jus vienus. Daug nesilinksminkite, nes rytoj bus žygis į kalną. Be to jūsų lauks maža staigmenėlė.-atsidusau.

-7-ta ryto kelemės, o 9-ta judam link kalno!-sušuko moteris eidama link kitų profesorių.

-Mano grožio miego nebeliko.-sumurmėjo Ana.

-Zefyrų?-išgirdau už savo nugaros Marko balsą.

-Padėk man.-sušnapždėjau.

-Atsisakau, bet Jasmin tikrai ne,-šyptelėjo ji kreivai.-labanakt.

-Ana!-tyliai sušaukiau ir kai sulaukusi jos mirktelėjimo atsidusau. Kol važiavom autobusu aš pasakiau jai visą tiesą. Nebegalėjau iškęsti jos tardymų. Pasitikiu ja kaip ir Fausta, bet dar jai nepasakiau, nes žinau ką ji darytu bei pasakytu...

-Jasmin?-pajutau ranką ant peties ir lėtai apsisukau.-tikiuosi mėgsti iškylos daineles?-akimis parodė į laužą.

-Dėje, bet ne.-susikišau rankas į džemperio kišenes.

-Eime balandėliai!-sušuko Orestas griebdamas už mūsų alkūnių ir nuvedė prie laužo kur visi kiti klausėsi siaubo istorijų.

Atsisėdę šalia vienas kito pastebėjau kaip Lanos veidas pavirto į buliaus. Norėdama dar labiau ją supykdyti paėmiau Marko ranką ir sukryžiavusi mūsų pirštus padėjau galvą ant jo peties. Pasirodo jai buvo to negana, tad dar ir pakštelėjau šlapią bučinį ant vaikino kaklo. Vaikinas iškarto ištižo kaip sviestas keptuvėj ir nieko nelaukęs pasisodino mane ant kelių, padėjo smakrą ant mano peties bei stipriai apkabino liemenį. Tiksliau suspaudė mane. Nuo šio vaikino poelgio Lana dar labiau susinervino ir užsivertusi popierinę stiklinę ant savęs suspaudė ją rankoje.

Nematomai šyptelėjau pusę lūpų ir klausiausi istorijos kol ne Lanos nenuspėjami veiksmai mus visus užtildė sekundėliai. Mergina atsisėdusi ant Oresto kelių įsisiurbė į lūpas ir agresyviai vėle plaukus. Kai kurie net nepažvelgė į jų pusę, o kai kurie net nejaukioje atmosferoje išėjo į palapines. Aišku buvo ir idiotų kurie jau veržėsi bėgti link profesorių palapinių ir viską išpasakoti kas buvo, bet gerai, kad mūsų vaikinai sulaikė tokius, na ir prigrasino. Na, o aš supratau, kad ji nori kovos, tad šį žaidimą gali žaisti tik du žmonės.

Po gerų 20-imt minučių nusprendžiau pameilikauti Markui ir sukelti aistrą.
Specialei įpusėjus laužo vakarui ir pagavus Lanos akis ant mūsų sušnapždėjau vaikinui kelias meilias, romantiškas eilutes. Ilgai neteko laukti kol jis užkibs, bet šilta šypsenėlė ir juokeliai dar labiau įsiutino velnio vaiką. Greitai atsiprašę nuėjome link tiltelio kur netoliesi nuo jo buvo profesorių palapinės.

Atėję prie tiltelio aš atsidusau ir pažvelgiau į viršų. Dabar viskas priminė romantinį filmą, kur tikriausiai kažkas kažką pabučiuoja ir taip tampta pora. Na jau ne, nesileisiu būti tokioje atmosferoje, o ypač su tuo asilu. Staiga pajutau Marko rankas ant savo klubų. Vos tik atsisukusi į jį pamačiau jo kreivą šypseną ir su lyg sekunde sedėjau ant medinio turėklo. Klausiamai pažvelgiau į vaikiną, kuris buvo vis dar uždėjęs savo tas letenas ant mano klubų.

-O jeigu kažkas mus pamatysi?-sakė tiesą.

-Tiesa, bet gal galėtum nuimti tas savo letenas nuo mano klubų?-pagaliau ištariau tai.

-Nebijosi nukristi?-pakėlė antakį.

-Kas sakė, kad nukrisiu,-su maža šypsena apsivyniojau rankomis jo kaklą ir priverčiau arčiau ateiti link manęs.-pakankamai itikinsim šitaip?

-Tai jau tikrai.-vos girdimai tarė jis ir nurijo susidariusį gumulą gerklėj. Stebėjau kaip jo rusvos akys nukrypo nuo mano akių iki lūpų. Staiga suletėjo mano kvėpavimas, išdžiuvo gerklė, akys nukrypo iki jo putlių lūpų. Nuo tokios įtampos suleidau jam į kaklą nagus. Vaikinas greitai pakėlė akis nuo mano lūpų šypsodamasis iškrypiškai. "Džes, mergyt, stapdyk arklius!"-šaukė mano sąžinė, bet vietoj nustumimo aš jį dar labiau prisitraukiau prie savęs ir laukiau tolimesnių veiksmų. Nei vienas iš mūsų nedrįso žengti dar vieno žingsnio, tačiau vos įkišus pirštus į jo pasišiausiusius plaukus, Markas greitai uždėjęs delną man ant skruosto bandė pabučiuoti, bet nepavyko. Prieš jam pabučiuojant mane, abu išgirdome šakos trakštelėjima netoliese mūsų, tad dar neatsitraukę vienas nuo kito apsižvalgėm aplink.

-Manau, mums reikia grįžti. Čia jaučiuos nesaugiai.-sukuždėjau prie pat jo veido.

-Nebijok, apginsiu.-šyptelėjo jis.

-Tai jau tikrai.-pacitavau jį ir pavarčiusi akis nulipau nuo turėklo.

Vote ♥️