Zayn
Mačiau riedančias ašaras jos skruostais. Ištiesiau rankas ir ji puolė man į glėbį. Vos tvardžiausi netrenkęs tam šikniui. Ką jis sau mano? Clara mane laikė stipriai suspaudusi ir nenustojo ašarojusi. Pakėliau jos smakrą ir ji pažvelgė tiesiai į mano akis. Nušluosčiau jos skruostus:
-Neverk,- švelniu balsu išlemenau.
Ji palinksėjo, bet neatsakė. Paėmiau ją už rankos ir nuvedžiau prie kitų. Ji prisėdo šalia Rebekos. Jaučiau kaip kiekviena kraujagyslė užsipildo pykčiu kai judėjau Chris link. Pažvelgiau tiesiai į jo akis ir šnabždėjau:
-Jeigu Claros veidu nuriedės dar viena ašara dėl kurios būsi kaltas tu, tada tu lavonas!
-Aha,- sumykė jis ir apsisukęs išėjo namo link.
Grįžęs atsisėdau prie Hannos kuri susimąsčiusi žvelgė į mane:
-Kas yra tarp tavęs ir Claros?
-Kaip suprasti?- suraukiau antakius.
-Na tu ja rūpiniesi, saugai, gini. Ji net gyvena pas tave, tu ją išlaikai. Gal jūs giminės, nes aš nesuprantu jūsų santykių.
-Hanna, net nežinau kaip tau atsakyti į klausimą kurį man uždavei. Mano širdis liepia ją saugoti ir rūpintis ja.
-Niekada nemaniau, kad Zayn Malik turi širdį,- kiek liūdnoku balsu tyliai pasakė ji, nuleisdama žvilgsnį žemyn.
-Turiu širdį ir visada ją turėjau. Tik nevisiems ją atveriu.
Pasakęs tai pakilau nuo krėslo ir nuėjau link tilto. Stovėjau ir rūkiau cigaretę.
-Zayn?- švelnus moteriškas balsas išblaškė mano mintis.
-Taip, Clara?- ramiai jos paklausiau, net neatsisukęs.
-Tu pyksti?
-Ką? Ne, kodėl turėčiau?
-Na tai buvo mano mintis pasikviesti Chris. Dabar dėl to įvyko barnis, dėl visko kalta aš,- ji nuleido savo nuostabias akis žemyn.
-Tu nekalta, kad jis šiknius,- paglosčiau jai nugarą.
-Tai tikrai nepyksti?- jos akys pakilo ir ji žvelgė į mane viltingai.
-Tikrai ne,- nusišypsojau jai ir padėjau ranką ant jos peties ir nuėjome namo link.
Clara
Visi jau buvo name ir valgė picas. Zayn prisidėjo prie jų, o aš sėdėjau ir stebėjau jų linksmus veidus. Jie juokėsi, kalbėjo. Atrodė tokie laimingi. Nė nepajutau kaip nusišypsojau. Už ką man tokia laimė turėti šiuos žmonės gyvenime? Po visų skaudžių nutikimų gyvenime Dievas mane apdovanojo mane jais. Blogi momentai galiausiai baigiasi. Nepaisant visų nesklaidumų įvykusių šiandien, nuoširdžiai sau pripažinau - AŠ LAIMINGA.
Vėlai vakare sėdėjome prie laužo ir kepėme zefyrus. Kas galėjo pagalvoti mokykloje šie vaikinai tvarkingi ir rimti. O štai dabar jie sėdi susišiaušę su šypsena veide. Tiesą sakant jaučiausi nekaip. Taip tikriausia dėl maudynių.
Su visais atsisveikinusi nuėjau savo kambario link, man iš paskos ir Chris.
Tik pražengus kambario duris jis jas užtrenkė ir prirėmė mane prie sienos:
-Tavo draugužis Zayn man pagrasino,- sušnabždėjo piktai ir pradėjo bučiuoti mano kaklą.
Stūmiau jį šalin, bet niekaip man to padaryti nepavyko. Jis jau bandė segti man šortus trenkiau jam į veidą.
-Kalė!- jis man trenkė.
Skruostas degte degė. Chris nuvilko mano rūbus ir paguldė ant lovos. Gulėjau pusnuogė ir jis pradėjo nusirenginėti. Nejaugi jis mane išprievartaus? Prašiau jo to nedaryti, bet jis nesustojo. Neišlaikiusi nusprendžiau šaukti, galbūt kas nors išgirs.
Kai jau žadėjau tai daryti Chris priartėjo prie manęs. Jo ranka slydo prie mano apatinių:
-Ne,- garsiai sušukau.-Nedaryk to,- vis dar šaukiau.
Pro duris įbėgo Harry. Pamatęs ką jis man žada daryti greit pribėgo ir nusviedė Chris ant žemės. Aš susiriečiau ant lovos ir kūkčiojau. Harry ji daužė daužė daužė kol į kambarį neįlėkė Zayn.
Jis nužvelgė mane ir patraukė Harry nuo Chris.
-Jis bandė tave išprievartauti?- Zayn akys pajuodavo.
Negalėdama pasakyti nė žodžio palinksėjau. Prie manęs priėjo Harry ir padavė man mano rūbus. Apsivilkau juos ir išėjau į apačią. Ten nieko nebuvo atsisėdau ant sofos ir žiūrėjau į vieną tašką. Girdėjau kaip viršuje Harry, Zayn ir Chris rėkia. Netrukus Chris nusileido apačion užtrenkė duris ir išvažiavo.
Skruostais vis dar tekėjo ašaros. Prie manęs prisėdo Zayn, aš nieko nelaukdama apglėbiau jo liemenį savo rankomis ir įsirangiau jo glėbyje. Jaučiausi saugi. Verkiau ir verkiau jo nepaleisdama. Abu užmigome ant sofos.
^Ačiū, kad skaitote :) ♥
