Praėjo pusę metų po vestuvių ir mano gyvenimas visiškai sugriuvo. Mano ir Zayn meilės vaisius nusprendė palikti mudu vienus. Man neteko palaikyti jo savose rankose, priglausti prie širdies. Išgyvenu ne ką mažiau nei Zayn. Dabar tarp mudviejų vyruoja didelė įtampa. Manau jis kaltina mane, bet aš sutinku su juo. Aš griaunu viską.
Prieš savaitę sužinojome, kad netekome kūdikio. Pirmas dienas praleidau apsikabinusi pagalvę ir liedama ašaras. Vėliau susiėmiau ir nusprendžiau nebekankinti savęs. Mano vyras Zayn tikriausiai grįžo prie senų įpročių. Alkoholis ir merginos jam tikrai padeda, nes vėlai naktį grįžęs jis būna laimingas. Aš taip pat būsiu laiminga kai paliksiu jį. Šis vaikinas nenusipelnė turėti mane šalia savęs. Dėka Zayn sužinojau savo vertę, todėl neketinu švaistyti savo laiko būdama su juo. Myliu šį vaikiną besąlygiškai, bet gyvenime einame kiekvienas už save.
*Po 4 mėnesių
Palieku šį prakeiktą miestą. Pradedu naują gyvenimą. Šis miestas kupinas blogų prisiminimų ir įvykių. Džiugu, kad skyrybos su Zayn neužtruko taip ilgai. Verkiau ne dieną ir ne dvi, bet galų gale su skausmu abu supratome, kad mums ne pakeliui.
^Žodžiu 1k proga keliu epilogą, kažkada parašiau jį, tai proga įkelti! Ačiū jums labai!!!
