Clara
Pramerkiau akis ir aplink išvydau pievas. Važiavome kažkokiu neasfaltuotu keliu, todėl mašina labai kratėsi. Suraukusi antakius atsisukau į Zayn:
-Zayn, kur mes važiuojame?
-Pamatysi,- su plačia šypsena pasakė jis ir padėjo savo ranką man ant šlaunies.
Važiuojant žvalgiausi po apylinkes. Tolumoje įžvelgiau nedidelę medinę trobelę. Viskas neatrodė prabangiai, todėl buvau nustebinta, kad Zayn sustojo prie būtent to namelio. Tik išlipus mus pasitiko senyvo amžiaus moteris.
-Vaikeli, kaip aš tavęs pasiilgau!- ji apkabino Zayn savo gležnomis rankomis. - O kas ši daili panelė?- paklausė žiūrėdama į mane.
-Močiute, čia Clara. Aš tau pasakojau apie ją.
Moteris priėjo prie manęs ir stipriai apkabino. Aš jai ne iškart atsakiau, nes nesu pratusi prie tokio svetingumo.
Visą dieną padėjome senolei ūkyje. Tiesą pasakius buvo keista matyti Zayn dirbant tokį darbą. Vakare pavalgėme vakarienę ir su Zayn atsigulėme į lovą.
-Žinai, maniau, kad nusiveši mane į kokį Paryžių ar dar kur nors. Bet tikrai nesitikėjau atsidurti pas tavo močiutę kaime,- šyptelėjau jam, kad jis nepamanytų, jog esu nepatenkinta.
-Norėjau, kad susipažintum su žmogumi kuris mane užaugino,- jis šyptelėjo, bet jo akyse mačiau susikaupusias ašaras.
Stipriai jį apkabinau ir sujungiau mūsų lūpas. Jis pažvelgė į mane savo šokoladinėmis akimis:
-Ir ką aš tokio padariau, kad Dievas man davė tave?- pasakęs jis patraukė plaukų sruogą nukritusią ant mano veido.
Nieko jam neatsakiau tik įsirangiau jo glėbyje ir užmerkiau akis.
Ryte pabudau nuo gaidžio giedojimo. Tai kiek juokinga ar ne? Pažvelgiau į kitą lovos pusę, bet Zayn ten nebebuvo. Tingiai persirengiau ir nuėjau į virtuvėlę. Ten kvepėjo blynais.
-Labas rytas,- pasakiau ir išsišiepiau pamačiusi Zayn šnekučiuojantis su savo močiute prie pusryčių stalo.
-Labas labas,- atsakė močiutė, o Zayn pakštelėjo man į žandą.
Zayn
Šiandien jau važiuosime namo. Kad ir kaip norėjau su Clara pabūti ilgiau nuo visų tų nesąmonių, turiu vykti namo. Žinau ji nebus patenkinta tuo, nes Noora vis dar ten. Ji jai pavydi, kas pripažinsiu man labai patinka. Manęs visada pavydėdavo merginos, bet kai pavydi mano Clara yra visai kas kita.
Atsisveikinę su močiute pajudėjome namų link. Mačiau Claros veide nepasitenkinimą, bet negaliu nieko pakeisti.
-Mažyte, pyksti?
-Ne, tiesiog liūdna, kad taip trumpai pabuvome,- pasakius ji šyptelėjo dirbtina šypsena. Puikiai tai matau.
-Noora vis dar ten yra, jei nori žinoti,- mėginau pasakyti kuo švelniau, nes nežinojau kokios reakcijos tikėtis.
-Gerai, bet kas ji tokia?- ji suraukė savo mažą nosytę ir tai atrodė labai mielai.
-Liam sesuo.
-Galiu paklausti kai ko?- ji nedrąsiai pasiteiravo, todėl jau supratau ką ji turi omeny.
-Tarp mūsų buvo tik lytiniai santykiai. Niekada jai nejaučiau jokių jausmų,- pasakiau viską tiesiai šviesiai.
-Iš kur tu žinojai ko noriu paklausti?
-Pažįstu tave kaip nuluptą,- nusijuokėme abu.
Clara
Grįžome namo ir ant Zayn iškart užšoko Noora.
-Noora, lipk šalin,- pasakė ką tik įėjęs Liam. Malonus gestas iš jo.
-Kodėl?- susiraukusi ji paklausė jo.
-Nes jis turi merginą, kurią beje aš mėgstu labiau nei tave,- tai pasakęs jis atėjo prie manęs ir apsikabino.
Susitvarkę daiktus, kurių pusę net neprireikė, atėjome į svetainę kurioje jau sėdėjo Noora, Mia, Harry, Liam, Louis, Niall. Galėtų bent Rebeka čia būti. Susėdome visi aplink stalą apkrautą maistu. "Šeimyninis" vakaras. Mia ir Noora stebėjo mane žudančiu žvilgsniu.
-Žaidžiam 7 minutes danguje!- Pasiūlė Mia.
Man šis žaidimas primena skaudų įvykį gyvenime su kuriuo susijęs ir Zayn, todėl greit nudelbiau savo akis į jį, o jis į manąsias.
-Aš ir Clara nežaisime,- jis ramiai pasakė.
-Ir kodėl gi?- Noora kišo savo ilgą nosį kur nereikia.
-Ne tavo supistas reikalas!- Zayn pasakė jai nuvalydamas ašarą nuo mano skruosto. Net nepajutau kaip ji nutekėjo.
-Gerai gerai, tik nerėk čia,- ji pasakė ir pavartė akis.
Visi žaidė žaidimą išskyrus mudu. Sėdėjau įsikniaubusi Zayn į ranką, o jis žaidė su mano plaukais. Visą vakarą mąsčiau apie įvykį spintoje su juo. Žinau, kad nebepykstu ant jo, bet man vis vien skaudu.
Zayn
Žinau apie ką ji dabar mąsto, bet geriau nesikišiu. Lyg niekur nieko permečiau ją per savo petį ir išnešiau į mūsų kambarį. Visi į mane pažiūrėjo lyg į beprotį, bet nenorėjau daugiau čia sėdėti su jais.
Atėjęs į kambarį paguldžiau ją ant lovos ir pats sukritau į ją. Abu nejučia užsnūdome. Visgi esame po gan ilgos kelionės kuri išvargino.
^Sakiau, kad kelsiu tik kai surinksiu bent 300 peržiūrų, bet negaliu kankinti tų žmonių kurie skaito mano istoriją ir laukia naujų dalių! Jeigu yra tokių aišku. Ši dalis labai neįdomi, bet sunku po šiokios tokios pertraukėlės vėl rašyti :) Kitą dalį pasistengsiu padaryti geresnę. O dabar ačiū, kad esat su manimi ♥
