Zayn
Ar aš tikrai išsukau ją? Visą vakarą mėginau į Clarą dėmesio nekreipti, o dabar su ja turėsiu prabūti 7 minutes? Vienu du spintoje? Ką man reikės daryti?
-Eime,- ramiu balso tonu tariau.
-A...Aha,- jos balsas suvirpėjo, bet ji pakilo ir nuėjo man iš paskos.
Pravėriau dureles į spintą ir įleidau Clarą pirmą. Mačiau, kad jos rankos drebėjo, vadinasi ne vienas aš jaudinuosi.
-Ir ką mes dabar darysime?- ji paklausė ir šiek tiek nuraudo.
-Klausyk, Clara, tu esi kitokia nei kitos merginos. Nežinau ką tau sakyti, tuo labiau ką daryti. Man taip pat kaip ir tau dreba rankos, o tai man tikrai neįprasta. Jaudinuosi tiek pat kiek ir tu, todėl tau nebūtina raudonuoti, nes nežadu daryti to ko tu nenori ar bijai,- nė pats nepajutau kaip išliejau mintis jai, gerai, kad mes tik dviese.
-Tai mes tiesiog nieko nedarysime?
-Tai priklauso tik nuo tavęs. Todėl sakyk ko nori tu?
-Aš...aš nežinau.
-Nežinai? Vadinasi nėra taip, kad tu nenori?
-Aš ne...-nebeleidau jai kalbėti uždėdamas pirštą jai ant lūpų.
Clara
Pakėliau savo akis ir žvelgiau tiesiai į jo šokoladines. Keletą sekundžių tiesiog spoksojom viens į kitą kol galiausiai jis prisilenkė arčiau manęs ir pabučiavo. Šiek tiek pamąsčiau ar atsakyti į bučinį, bet juk tokia ir yra žaidimo esmė? Jaučiausi labai keistai. Vis dėl to tai mano pirmasis bučinys, bet jam nebūtina tai žinoti. Nebent jis pats susipras.
Baigus bučinį Zayn greit nuo manęs atsitraukė ir lyg niekur nieko prisėdo. Porą minučių tiesiog stovėjome mirtinoje tyloje, kas buvo baisiai nejauku. Bijojau jam ką sakyti. Tiesą sakant nežinojau ką. Staiga jis nutraukė nejaukią tylą:
-Mūsų laikas jau turėtų eiti į pabaigą, todėl greit galėsim eiti iš čia,- lūpų kampučiu šyptelėjo jis.
-Mh gerai.
-Viskas jau baigta, bet kodėl tavo rankos vis dar dreba?
-Čia vėsoka, tikriausiai todėl.
-Jei nori imk mano švarką.
-Ne, man nereikia, manau vienai iš tavo blondinių jis tiks labiau.
Nežinau kodėl tai pasakiau. Šie žodžiai sukosi mano mintyse, bet garsiai jų ištarti nenorėjau. Gerai, kad po šių žodžių mūsų laikas baigėsi ir galėjau išeiti iš spintos. Nieko nelaukdama sugrįžau į savo vietą.
Zayn
Nejaugi ji man pavydi? Netikiu. Bet kodėl po jos žodžių man pasidarė skaudu...Clara man negali patikti, ji niekuo neypatinga.
Laikas baigėsi. Pagaliau išsinešdinsim iš spintos. Sugrįžome į savo vietas, nenuleidau akių nuo Claros, kuri beje ši vakarą atrodė pritrenkiančiai. Reikėjo man tai jai pasakyti. Nors yra kas be manęs jai komplimentus sako. Mano akys nukrypo į Harry.
Kuo daugiau stebiu ją tuo labiau suprantu kaip noriu jos. Šis bučinys jai buvo pirmas, nesunku tai suprasti, todėl kokia problema jeigu ir pirmas kartas bus su manimi?
Žaidimas tęsėsi ir tęsėsi, bet Claros niekas taip ir neišsuko. Dabar būtent jos eilė. Uždėjo savo rankas ant butelio ir jį švelniai išsuko. Jis sukosi lėtai lėtai todėl pasisuko ne tiek ir daug. Sustojo ties manimi. Galbūt tai koks ženklas, kad ji taip pat nori manęs? Nuo šitokių minčių ir pačiam juokas suėmė.
Juokdamasis atsistojau ir pradėjau eiti link spintos:
-Eini?- atsisukęs paklausiau jos.
-Taip taip,- pribėgo ji.
Vėl įleidau ją ir iš paskos įžengiau. Nežinau kas man užėjo, bet staigiai priartėjau prie jos. Prispaudžiau ją prie sienos ir pradėjau į ausį šnabždėti:
-Kadangi tai jau antras kartas pereikime prie kai ko rimčiau,- šelmiškai šyptelėjau.
-Sakei, kad nedarysime ko aš nenoriu,- suraukė antakius ji.
-Tai buvo praeitą kartą, dabar aš persigalvojau.
Mano ranka slinko prie jos liemens ir leidosi vis žemyn ir žemyn.
^Pagaliau 7 dalis :D. Kelias dienas nekėliau, nes neturėjau laiko, todėl po šiokios tokios pertraukos galėjo gautis nekokia. Labai esu dėkinga, kad skaitote man tai reiškia labai daug. Taip pat man reikštų labai daug jei paspaustumėte žvaigždutę, žinoma tuo atveju jei istorija jums patinka!♥
