Apimta nuobudulio sumaniau paskaityti knygą. Peržvelgiau visas knygas esančias lentynose ir bandžiau rasti kažką naujo. Knyga apie santykius. Nusikvatojau supratusi, kad šiame name kažkas tuo domisi. Manau nepakenks jei ir aš permesiu akį per šį lapų kratinį. Pasigaminusi šiltos mėtų arbatos, apsiviniojusi pledu, prisėdau ant krėslo ir pradėjau vartyti knygą. Už akių užkliuvo skyrius pavadinimu 'Ką jums reiškia žodis meilė?'. Nutariau atsakyti į šį klausimą prieš skaitant šį skyrių, nes jis manau pakeis mano nuomonę.
Žodis meilė, apibūdina šiltus jausmus jaučiamus mums svarbiems dalykams. Manau būtent tai atsakyčiau jei manęs būtų paklausta, bet ką reiškia jausmas meilė, tai jau visai kas kita.
'Tikriausiai kai kurie iš skaitančių jaučiatės gimę ne tuo laikotarpiu. Mes pastrigome ten, kur meilė tėra tik žodis, o melas nauja tiesa.' Perskaičiusi tai pažvelgiau į langą. Visiškai sutinku su šios knygos rašytoju.
*Po 2 valandų
Mane iš minčių ištraukė laiptais nusileidęs Rio. Rankose jis laikė lagaminą, kas sakė, jog jie ruošiasi vykti į sodybą.
-Lora, nejaugi ketini visas šias dienas taip ir tūnoti? Nagi vykstame...- tarė vyras kai prisėdo šalia.
-Rio, ačiū už pasiūlymą, bet aš tikrai nenoriu,- bandžiau kuo įtikinamiau nusišypsoti, bet liūdesys mano akyse turėjo puikiai išduoti mane.
-Ką šita gražuolė tauškia? Kelk savo užpakaliuką ir pasiėmus daiktus nusileisk!- suriko iš nežinia kur išdygęs Harry.
-Atleisk, bet šįsyk ne,- po šių žodžių garbanius persimetė mane per petį ir pradėjo eiti lauko durų link. Muisčiausi, spardžiausi, bet jam buvo nė motais. Keli žingsniai ir aš jau automobilyje. Šis vaikinas tikrai pamišęs.
Po akimirkos šioje mašinoje sėdėjo visi kurie vyks kartu su mumis. Tai yra Harry, Liam, Louis ir Tatiana. Nemeluosiu, kelionė buvo tikrai smagi ir man ji patiko. Nuotaika tikrai kaip mat pagerėjo. Visą kelią pradainavome, kam išėjo tas mėgino šokti.
-Aš maniau būsime vieni,- burbtelėjo Tatiana kai įsukome į milžinišką sodybos kiemą, kur beje buvo keli automobiliai. Tai reiškia, čia bus ir pašalinių.
-Pasirodo ne,- ne ką linksmiau atsakė Harry ir išlipo iš automobilio.
Susikibusios už parankių su Tatiana nužingsniavome į vidų. Čia buvo milžiniškas šurmulys, išduodantis nemenką žmonių kiekį viduje.
Įžengėme į svetainę ir mano akys pralėkė pro visus asmenis. Visi labai nematyti, išskyrus vieną. Akyse sužibo ašaros išvydus jį. Vaikinas pasimetė, bet vėliau išskiedęs rankas davė ženklą lėkti į jo glėbį. Žinau, kad visi stebėjo visa tai, bet po velnių juos.
-Nikai, ką tu čia darai?- susiraukusi paklausiau.
-Atvykau su draugais į sodybą,- pakilnojo pečiais.
Dar kartą apglėbiau vaikiną ir po kiek laiko atsitraukiau, nes buvimas dėmesio centre pasidarė labai nejaukus.
Atsigręžiau už savęs ir pamačiau Zayn, rankomis apglėbusį Ritos liemenį. Kodėl jis atrodo laimingas? Kvailute, gal todėl, kad jis toks ir yra... Džiaugiuosi už jį. Jo geroji pusė nusipelnė meilės ir šilumos.
*Vakare
Buvimas viduje pradėjo mane dusinti, todėl pro balkono duris pastebėjusi tiltelį nusprendžiau nueiti būtent ten. Medis iš kurio pagakintas tiltelis buvo ledinis, bet tai manęs nesustabdė atsisėsti ant jo. Visi viduje linksminasi, šypsosi, o mane iš vidaus plėšo liūdesys. Pasiilgau laisvės, darbo, net gi mokyklos, kur buvau niekas.
-Kodėl išėjai?- vos neįvirtau į ežerą iš netikėtumo. Tai Nikas.
-Pavargau,- atsakiau ir atrėmiau savo galvą į vaikino petį.
-Pasiilgau tavęs, Lora.
-Aš ne ką mažiau...
-Tau patinka jis?
-Nori išgirsti tiesą ar melą?- Nikas kilstelėjo antakius,- Patinka... Gal.
-Nepasiduok jo pagundoms. Esi jam per geras laimikis, Lora,- vaikinas pabučiavo mano kaktą ir sugrįžo į vidų.
'Esi jam per geras laimikis.'
'Esi jam per geras laimikis.'
'Esi jam per geras laimikis.'
Šie jo žodžiai man labai įsikalė į galvą. Nors ir pati tai senai žinojau, kai tai pasakė Nikas, atrodo susiprotėjau...
Pakilusi nuo ledinio tiltelio, nutipsenau atgal į svetainę. Visi apsikabinę šiltus arbatos arba kavos puodelius, šnekėjo ir jų juokas skambėjo visame name.
Pasigaminusi sau kavos, įsitaisiau tarp Niko ir Harry. Galvą paguldžiau ant barmeno peties ir klausiausi įnirtingo pokalbio tarp Tatianos ir raudonplaukės.
-Ant jo peties padėjai savo galvą, o ką aš gausiu?- vaidindamas liūdnu paklausė Harry.
Nesugalvojau ką čia padarius, todėl sukėliau savo kojos ant jų. Vaikinas plačiai nusišypsojo ir įsiterpė į pokalbį.
Pripažinsiu, viduje skaudėjo matant Zayn su Rita, bet negaliu būti savanaudė, jei jis laimingas man taip pat gerai. Nepaisant jausmų jam, pykstu už neteisybę ir jo veiksmus.
-Nikai, nesi minėjęs, kad turi merginą,- visai iš niekur nieko šovė raudonplaukė.
-Nina, ji nėra mano mergina,- sukikenęs atsakė vaikinas.
-Taip, Nina, Lora yra mano mergina,- apsikabindamas mane tarė garbanius.
Toliau mano ausys girdėjo tik aukštą spygavimą. Jis sklido iš Ritos, kuri krykštavo vos tik Zy praverdavo burną.
-O su kuo man teks miegoti?- tik prisiminusi, jog neturiu savo kambario, paklausiau.
-Turėjo likti kambarys su laisva vieta ir tavo rūbai yra lagamine prie tualeto durų. Kai Harry tave išnešė sukroviau,- sukikenusi pasakė Delisė.
-Ačiū. Taigi pas kieno laisva vieta?- kilstelėjusi antakį paklausiau.
-Pas mane!- vienu metu suriko Nikas ir Zayn.
-Aš miegosiu su Zayn!- iškart įsikišo Rita. Gerai, nes vis vien būčiau pasirinkusi Niką.
Ignoruodama kitas jų kalbas, išėjau pasiimti daiktų ir į lovą. Jaučiuosi išsekusi...
Atvėriau lagaminą ir norėjau nusižudyti. Vienas kitas padorus apdaras. Susiradusi ilgiausius šortus, juodą maikutę, palindau po dušu. Būdama tokių formų nesijaučiu maloniai vilkėdama šortus. Negaunu užgaulių komplimentų, bet jų man nereikia, jog suvokčiau esamą situaciją...
Susiraičiau vienoje lovos pusėje ir užmerkusi akis stengiausi užmigti, bet niekaip nepavyko dėl per didelio triukšmo. Bandžiau ir avis skaičiuoti, bet nieko... Praradusi visas viltis atsiguliau ant nugaros ir įbedžiau akis į lubas.
-Kodėl nemiegi?- duslus vyriškas balsas nuskambėjo visai šalia manęs.
-Dieve, Nikai, tu mane labai gąsdini!- susiėmusi už krūtinės tariau.
-Atleisk, tiesiog tu buvai užsisvajojusi.
-Noriu miego, bet jūs triukšmingai leidžiate laiką.
-Aš taip pat nepykčiau pasnausti. Tu nieko prieš, kad miegosime vienoje lovoje?
-Neturime kito pasirinkimo,- tariusi šyptelėjau ir nusisukau į kitą pusę.
-Labanakt, Lora,- įsitaisęs visai netoli manęs pasakė vaikinas.
-Saldžių, Nikai,- atsakiau.
Buvau beužmieganti, bet išgirdau tą patį aimanavimą. Neapsikentusi užsidėjau pagalvę ant galvos ir pradėjau urgzti. Galų gale supratau kaip juokingai tai atrodo ir tada kambaryje nuaidėjo mano ir Niko juokas.
