*Po 2 metų
Sudėjusi paskutinius daiktus į automobilį, atsigręžiau į Malik šeimą ir akys užsipildo sūriomis ašaromis. Nekenčiu atsisveikinimų, ypač su mylimais žmonėmis.
-Vaikai, prižadėkite, kad dažnai mus lankysite,- įtraukdama mane ir Zayn į šiltą savo glėbį, taria Trisha.
-Žinoma, bet jūs taip pat turėsite atvykti pas mus,- atsitraukęs atsakė Zy.
Įsėdome į automobilį. Štai dabar gyvensiu svajonių mieste, kuriame teko lankytis prieš du metus. Tikiuosi, kad ten būsiu priimta į universitetą. Jeigu viskas susiklostys kaip planuota, gyvenimas bus nuostabus, visiškai be priekaištų.
-Žinojai, kad Nikas taip pat gyvena New Yorke?- mašinoje vyraujančią tylą nutraukė juodaplaukis.
-Neteko to girdėti. Ilgai?
-Ne, tik porą mėnesių. Įdarbinau jį savo įmonėje.
Nejučia užsnūdau ir prabudau tik pajutusi rankas keliančias mane nuo begalo nepatogios sėdynės. Pramerkiau akis ir prireikė keliasdešimt sekundžių kol akys priprato prie šviesos. Kai vaizdas tapo ganėtinai ryškus, supratau, kad Zayn mane neša į oro uostą. Pasimuisčiau duodama ženklą, kad jis gali mane nuleisti žemyn.
-Kodėl nepažadinai manęs?- įeidama vidun į pastatą paklausiau.
-Tu taip saldžiai miegojai, nenorėjau tau trukdyti,- išsišiepė vaikinas.
-Kai nori, gali būti labai mielas,- garsiai nusijuokiau patraukdama žmonių dėmesį.
Žingsnis po žingsnio ir mes atsirandame vis arčiau lėktuvo. Delnai pradeda prakaituoti, o Zayn pamatęs, jog nerimauju, apglėbia mane per pečius. Džiaugiuosi, kad gyvenime viskas susiklostė būtent taip. Galbūt mūsų santykiai nėra patys geriausi, bet nieko nereikia norėti, vien susipažinimo aplinkybės šokiruotų kiekvieną.
*Po poros dienų
Sėdėdama prieš veidrodį baiginėjau savo makiažą. Turiu atrodyti nepriekaištingai. Šiandien Zayn darbe vyksta šventė, dėl ko turiu vykti ten ir palaikyti jį. Man kiek neramu, kad jo darbe nuolatos sukiojasi žavios merginos, bet jis man sako nekvaršinti sau galvos. Pasitikiu juo, bet nepasitikiu jomis. Žinau kokios merginos gali būti suktos...
-Nebuvo būtina tiek dažytis. Atrodai puikiai ir be makiažo,- taria tyliai iš nugaros prisliūkinęs Zy.
-Tavo mielumas pradeda mane gąsdinti.
-Kodėl?- susiraukė.
-Niekad toks nebuvai, o dabar ištisai esi geras ir mielas. Tai tikrai baugina.
-Supratau... Nori, kad taip nebesielgčiau?
-Viskas gerai... Tiesiog atsakyk ir nemeluok.
-Klausau tavęs.
-Neturi jokių problemų? Turiu omenyje ar man tikėtis kokių nesklandumų?
-Būk rami,- pernelyg švelniai pasakė ir pabučiavęs viršugalvį dingo iš kambario.
Mano nuojauta beveik neklysta, todėl manau tai ne išimtis. Kodėl stebiuosi? Kai viskas būna tobula, kažkas privalo pasipainioti ir apversti viską aukštyn kojomis.
Baigus ruoštis rezultatas veidrodyje nustebino ir mane pačią. Raudona, iki kelių suknelė puikiai prigludo prie mano kūno, prie jo puikiai derėjo ryškiai raudonas lūpdažis, o ryškus, auksinės spalvos makiažas tik dar labiau pagyvino įvaizdį.
-Na galbūt šįsyk klydau dėl makiažo. Atrodai pritrenkiančiai,- tarė apstulbęs tarpdury stovintis juodaplaukis.
Žodžiais negaliu apsakyti kaip nuostabiai jis dabar atrodo. Jo vešlūs plaukai sutepti žele, sukelti į viršų, baltų marškinių viršutinės sagos kiek prasegtos, todėl puikiai matau kelias tatuiruotes.
-Kaip man pasisekė,- atsistodama tiesiai prieš vaikiną, burbtelėjau.
Po minutėlės, jau buvau įtraukta į šiltą vaikino glėbį, o jo lūpos jau buvo ant manųjų. Nesakau, kad man nepatinka bučiuotis su Zayn, bet... MANO LŪPDAŽIS!
Prabangios mašinos be sustojimo važiavo į Zayn įmonės kiemą. Iš to suprantu, kad čia bus nemažas kiekis žmonių. Kaukšindama aukštakulnius, kartu su Zayn pasiekiau liftą. Po bučinio mes nesame labai kalbūs, bet niekaip nesuprantu kodėl.
Liftui atsivėrus nustėrau vietoje, nes būtent tokio žmonių gausumo aš tikrai nesitikėjau. Tik įžengiau, mane apsupo puošniai apsidariusių merginų būrys. Kiek spėjau pamatyti, Zayn nuėjo prie bendradarbių, tarp kurių jeigu neklystu sukiojosi ir Nikas... Pala, Nikas???
Prasibroviau pro žmones ir priskriejau prie vaikino nugaros. Staiga sustojau ir supratau, kad nežinau ką turėčiau sakyti. Bakstelėjau jam į nugarą ir jam nespėjus pilnai atsisukti, šokau jam tiesiai į glėbį.
-L-Lora?- bandydamas nenugriūti tarė.
-Taip tai aš...,- atsitraukusi atsakiau ir įsivaizduoju kokia raudona turėčiau būti... Toks renginys, o aš šokinėju su suknele į kito vaikino glėbį. Kvaiša.
-Kokia tu neatpažįstama...- apstulbęs kalbėjo, o aš tik svarsčiau kur visą šį laiką jis buvo...
-Netauškėk niekų ir sakyk kur buvai?- griežtai tariau ir linksmumas jo veide išgaravo.
-Mielasis,- nespėjau sureaguoti kai prie Niko prišlijo blondinė, kurios išvysti tikrai nenorėjau.
-Sveika, Lora, šimtas metų,- išsišiepė Rita.
-Taip, Rita, šimtas metų, galėtų būti ir dar keli...- burbtelėjau ir ketinau eiti link Zayn, bet Niko balsas sustabdė.
-Atsakymo nenori išgirsti?
-Jau nebe.
Visa šventiška nuotaika dingo it žaibas. Kas apsėdo Niką? Rita bjauri mergina ir aš nekalbu apie išvaizdą, charakteris, elgesys atbaidytų kiekvieną norintį turėti normalius santykius...
Zayn niekur nematyti... Pripažinsiu, man kiek neramu, bet negaliu galvoti apie pavojus visur ir visada. Man reikia nusiraminti, o tam reikalingas vanduo. Nužingsniavau į kambarėlį šalia tualetų. Čia turėčiau rasti vandens. Taip! Išvydusi kriauklę tučtuojau pagriebiau stiklinę ir pakišau po čiaupu. Stiklinei besipildant, visame pastate dingo elektra. Bloga nuojauta grįžo atgal. Širdis atrodė iškris iš krūtinės kai pasigirdo šūviai...
*Mielosios mano, jeigu dar skaitote mano istoriją, noriu labai jūsų atsiprašyti, kad buvau dingus šitiek laiko... Gyvenime pas mane vyko labai daug dalykų dėl ko nebuvo galimybės ramiai prisėdus parašyti dalį. Žadėjau nustoti kurti ir mesti viską, bet sąžinė neleido po šitiek darbo nustoti rašyti. Štai aš čia su gana trumpute dalimi, bet jau geriau tokia negu nieko. Stengsiuosi iš paskutiniųjų kelti dalis ir daugiau nepalikti jūsų! Norėjosi kiek dramos, todėl laukite kažko linksmo :P Klausimas kuriuo nuspręsite istorijos likimą, reikia vaikučių pabiručių ar dar ne? ♥ :)
