Nesrina pabudo ne savo kambaryje, ūžiančia galva ir dešimtimis žinučių telefone. Mergina apsižvalgė. Vieta kurioje gulėjo nebuvo labai ypatinga. Daugybė plakatų, tarp kurių buvo ir labrinth, netvarkingas stalas apkrautas popieriais ir labai, labai daug lempučių.
– Velnias tėvai mane užmuš. — suinkštė Nesrina žvelgdama į telefono ekraną. Penkiolika žinučių nuo mamos ir trylika nuo tėvo, dvidešimt skambučių ir septyni pranešimai nuo Fino.
Nesrina greitai paspaudė Fino adresatą telefone, bet niekas neatsiliepė. Kvailys.
Staiga į kambarį įėjo ta, kurios Nesrina nuoširdžiai nesitikėjo pamatyti.
– Šarlote? — Nesrina susiraukė ir tik tada suprato, kad ji, tikriausiai gulėjo merginos lovoje, jos kambaryje ir, kad ji Šarlotės namuose. Dieve, nuo tiek mąstymo Merginai plyšo galva.
Šarlotė linktelėjo ir prisėdo šalia Nesrinos ant lovos. Jos trumpi plaukai buvo susegti, o ant nosies ji turėjo milžiniškus akinius. Tik dabar Nesrina gavo progą gerame apšvietime įsižiurėti į trumpaplaukės veidą šalia. Jis buvo išdailintas tūkstančiais mažų, tamsių taškelių. Strazdanos. Žavu. Dabar jos matėsi tūkstantį kartų geriau.
– Imk. Tau tikriausiai plyšta galva. — nusišypsojo, dabar akiniuota Šarlotė. — Tave čia užtemti buvo tikras iššūkis. — Ji nusijuokė.
– O, Dieve aš nieko nepamenu. Tikiuosi nepričiulbėjau per daug nesąmonių. — nurijo tabletę nuo galvos skausmo Nesrina.
– Ne. Kelis kartus pasakei, kad aš graži ir kad norėtum nupiešti mane. Pasakei, kad mano akys tau priminė dangų. Bet tu buvai girta Nežnau kaip tu tai pakėlei. — suprunkštė Šarlotė.
Nesrina jautė, kaip jos veidas nusidažė ryškiai raudonai. Ar ji tikrai taip sakė? Tai buvo pirmas kartas kai ji normaliai nusitašė ir ji pasakė būtent tai?
– Verčiau jau būčiau mirus, — užsikosėjo Nesrina, tabletė buvo karti, mergina atsigerė vandens. — Atleisk. Aš negeriu. Negėriau. Nepyk.
– Nesvarbu. Niekada nepriimu to rimtai, haha, tu nesi pirmoji, ir tikrai ne paskutinė. Kad ir kaip ten būtų. Tu Fino draugė tiesa? Jis nenorėjo tavęs čia palikt.
– Bet paliko?
– Tu buvai nusitašiusi kaip batas. Jis pasakė, kad negali tavęs pasiimti pas save, o tėvai tave užmuš ir, kad geriau nakvotum čia. — Šarlotė nusišypsojo. — Aš Apolo sesuo, o Apolas irgi Fino draugas. Todėl mes patikimi. Viskas gerai.
Nesrina krito atgal į minkštos pagalvės prieglobstį. Galvos skausmas po truputėlį slūgo, bet buvo bloga ir atrodė, kad ji tuoj išvems visas savo žarnas. Keista, bet ji nevisai skyrė nuo ko tai – ar nuo alkoholio ir viso mėšlo jos kūne ar dėl merginos šalia.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
