7.

64 15 3
                                    

Nesrina sukosi tarp žmonių. Čia jų buvo pilna, trūko oro, bet atmosfera buvo kitokia. Įdomi, intriguojanti.

Mergina stengėsi nepaleisti Fino rankos. Jis jau kelias minutes vilko ją pro būrius žmonių. Muzika čia buvo gera, kolkas nedvokė ir viskas buvo suknistai nuostabu.

Nesrina pirmą kartą jautėsi gerai tokioje minioje.

– Nese, susipažink su Apolu. — Nusišypsojo Finas. Jie stovėjo prieš nesveikai aukštą vaikiną tamsiais plaukais. – Apolai, čia Nesrina.

Nesrina žvelgė į vaikiną stovintį prieš ją. Kambarys buvo apšviestas blankia violetine šviesa ir viskas tūnojo prieblandoje. Beveik nieko nesimatė, bet ji vis tik galėjo įžiūrėti vaikinus.

– Labas, — Nuskambėjo vaikino balsas. Jis buvo toks...drovus? Nesrina linktelėjo Apolui.

Paskui tiek Finas tiek Apolas pranyko iš Nestinos akiračio. Mergina to nesureikšmino, galėtum sakyti ji jau priprato prie to. Būti viena. Tamsoje.

Galbūt nereikėjo imti tos stiklinės? Nesrina sėdėjo kambario kampe, su ryškiai raudonu plastikiniu puodeliu rankoje. Kiek laiko praėjo valanda? Dvi? Kambarys sukosi, liejosi ir tampėsi, atrodė, kad ir muzika skamba dvidešimt kartų garsiau, bet buvo gera. Buvo keistai gera.

Mergina nežinojo kur Finas. Bet ji nelabai rūpinosi. Į mintis Nesrinai vėl įsivėlė Šarlotė. Jos mielas, bet aštriais bruožais išmargintas veidas ir graži šypsena. Mergina susigūžė. Šūdas. Jos turėjo susitikti.

Tamsiaplaukė pakelė galvą. Ir žvelgė į minią. Atrodė, kad girdi Šarlotės balsą. Tokį mielą ir švelnų. Bet ar taip gali būti? Ne.

Nesrina pajuto rankas ant skruostų. Tą pažįstamą levandų kvapą. Staiga iš tos sulietos košės ji sugebėjo atpažinti Šarlotę.

– Aš sapnuoju. — nusijuokė Nesrina. Jos širdis taip greitai plakė. Atrodė ji tuoj nustos. Velnias.

– Nesapnuoji, — Tas balsas skambėjo kaip aidas, toks duslus. — reikia tave iš čia ištemti. Ar tu gėrei? Tau bloga?

– Ne, man taip gera! — cypė Nesrina. Ji žinojo, kad sapnuoja, bet tai nebuvo svarbu, ar ne? svarbu šis momentas. Kai neberūpi kur tu ir ką darai, nes tikriausiai vistiek nieko neprisiminsi. – Tu tokia graži.

Tokia graži ir beveik tikra.

Tokia graži ir beveik tikra

Ups! Ten obraz nie jest zgodny z naszymi wytycznymi. Aby kontynuować, spróbuj go usunąć lub użyć innego.
antra valanda ir dangus akyseOpowieści tętniące życiem. Odkryj je teraz