16.

27 5 2
                                    

Merginą pažadino per kambarį nuaidėjęs pranešimas apie žinutę. Nesrina ranka perbraukė per skruostą ir suvedusi slaptažodį atsirakino telefoną. Veidą nutvieskusi šviesa privertė staigiai užsimerkti ir susiraukti. Tylus keiksmas susmigo į kambario sienas. Ekrane švietė žinutė nuo Šarlotės.

Tamsiaplaukė atsisėdo lovoje ir kiek prisimerkusi įsispoksojo į telefoną.

Šarlotė: labas! tikiuosi nepažadinau. Ačiū tau už šiandieną. buvo labai smagu su tavimi dar dagiau pabendrauti. labai lauksiu tavo pažadėtų "treniruočių" !!

Nesrina nusišypsojo. Drugeliai kurie anksčiau taip stipriai davėsi dabar ir vėl pabudo iš miego. Tik dabar jų plazdėjimas buvo daug švelnesnis. Kelias sekundes pagalvojusi ką atrašyti, surinko tekstą.

Ne, nepažadinai. Man irgi buvo labai smagu, haha. Manau, tu labai įdomi.

Patogiau isitaisiusi lovoje mergina pagaliau išsiuntė žinutę. Labai norėjosi dar kąnors parašyti. Nenorėjo atrodyti tokia sausa.

Gal galėčiau pas tave ateiti?

Nežinojo kokio atsakymo tikėjosi iš Šarlotės. Viena smegenų pusė klykte klykė ištrinti žinutę kol ji nepamatė, o kita šaukė, kad Nesrina geriau padaryti ir negalėjo. Mergina suspaudė telefoną rankose, nenuleisdama akių nuo ryškaus ekrano. Mintys lėkė triš šimtus kilometrų per minutę, širdis taip pat plakė kaip pamišusi.

Šarlotė: manau taip. jei tik tavęs nepagaus tėvai :D šiam kartui susigalvok įtikinamą pasiteisinimą haha!

Po kelių akimirkų Nesrina jau slinko per kambario duris. Iki į lentynėlę sukrautų batų teliko vos keletas metrų. Namuose nedegė šviesa, nesigirdėjo ir įkyriai kalbančio televizoriaus. Nieko nuostabaus, namuose stovintys laikrodžiai greitai išmus pusę dviejų. Mergina pasitrynė iš baimės atšalusius delnus ir pradėjo lėtai žingsniuoti link lauko durų. Labai tikėjosi, kad šuo negirdėjo kaip ji traukėsi batus iš perpildytos lentynos ir susiraukė kai išgirdo aiškiai nepatenkinto, iš miegų pabudinto Olafo nagų caksejimą į grindis.

– Prašau, būk geras berniukas ir tylėk. — Paglostė biglį prieš pradėdama rišti nunešioto konverso raištelius. Šuo pakratė galvą ir apuostęs batus grįžo į vietą. Nesrina lengviau atsikvėpė ir užsirišusi kitą batą sugrudo telefoną į galinę treninginių kelnių kišenę.

Nesrina iš kiemo galo išsitraukė dviratį ir perkėlusi koją susikišo ausinukus į ausis. Pradėjus groti muzikai mergina jau lėkė gelsvai apšviestomis gatvėmis. Iki Šarlotės namų geras pusvalandis minimo. Mergina pasitvarkė išsitaršiusius plaukus ir perkelusi pavarą per tris vietas į galą pradėjo šiek tiek lėčiau minti.

Naktimis miestelis buvo ramus. Toks ramus, kad galėdavai prisigalvoti krūvas siaubo istorijų ir kraupių legendų vientik apidairius. Jeigu ne per ausines leidžiama eilinė Lorde daina – buzzcut season – Nesrina tikriausiai prikrautų į batą.

Šarlotė gyveno visai kitame miestelio krašte. Tas kampas buvo visiškai nepažįstamas, todėl juo važiuoti buvo dvigubai kraupiau. Nors, tai ir skaitėsi kaip turtingųjų kampas. Mergina tankiai sumirksėjo ir lengviau atsiputė kai pagaliau privažiavo pažįstamą kiemą. Gatvės galas, du žibintai, tas pats kreivas ąžuolas ir, žinoma, milžiniškas namas didžiuliais langais.

Nulipusi nuo dviračio mergina jį nustūmė į vidinį kiemelį ir nutrenkė prie gražiai iškarpytų krūmų. Tiesa, tamsoje jų ištobulinta forma vargiai matėsi. Trumpai pakėlė akis į dangų ir pasileido link namo durų.

Rado jas atrakintas.

———
žiurėkit aš dar gyva,,
the question is ar man įkelti dar dvi dalis dabar ar palaukti🗿

antra valanda ir dangus akyseWhere stories live. Discover now