2.

101 17 7
                                    

Nesrinos namas skendėjo ramybėje. Nesigirdėjo nei riksmų nei dūžių ir mergina galėjo lengviau atsipūsti.

Ant virtuvės grindų gulėjo margos šukės. Nesrina jas labai atsargiai surinko ir stengdamasi neįsipjauti į ranką išmetė. Galvoje vis sukosi mintys kai jos šeima buvo laiminga. Kai mama dar nebuvo taip įniukusi į alkoholį, o tėtis visdar mylėjo mamą.

Nesrina žinojo, kad tėvai kartu tik dėl jos. Jeigu mergina neegzistuotų jos tėvai seniai būtų išsiskyrę ir pamiršę vienas apie kitą.

Tamsiaplaukė sedėjo ir glostė nuvargusį šunį. Mergina rankose laikė augintinio ankaklį, kur gražiomis sidabrinėmis raidelėmis buvo išsiuvinėtas vardas. Olafas. Olafas buvo nedidelis biglis kurį ji gavo prieš gerus pusę metų. Ji spėjo prie jo labai prisirišti, nors motina jau kelis kartus grasino jį išvesti ir niekada nebeparvesti. Nesrina jau nuo pat tokių pasakymų pradžios prisiekė saugoti savo šunelį labiau negu betką pasaulyje.

Nesrinos galvoje vėl sužibo mintys apie Šarlotę. Jų pokalbis buvo trumpas, tačiau malonus. Buvo keista taip paprastai kalbėtis su visiškai nepažįstamu žmogumi. Nesrina pagavo save galvojant ar jos dar susitiks. Galbūt ji dar prisės šalia?

Mergina iškratė tas mintis sau iš galvos. Tai nesvarbu.

– Nereikėjo vargintis visko surinkti. — Tėvo balsas buvo pridusęs.

– Nesunku. Viskas gerai. — Nesrina nusišypsojo. Keista, jos santykiai su tėvu buvo daug geresni negu jos ir mamos.

Nesrinai niekada nepatiko vasara. Karšta ir norisi išsinerti iš odos ir įlysti į kokį plyšį kur saulė nepasiekia. Vienintelis geras dalykas – nereikia į mokyklą ir galima visą dieną gulėti namuose. Dėja, Nesrinai nelabai sekasi gulėti namuose.

– Finai! — Tamsiaplaukės akį patraukė pažįstamas veidas. — Labas !

– Neseee, — Atsakė Finas į Nesrinos pasisveikinimą. Jis dažnai ištempdavo vardų galūnes be reikalo. Jei atvirai, Finas dažnai darė nebūtinus dalykus, kurie nevisada baigdavosu gerai, tačiau taip juk įdomiau, tiesa?

Mergina labai mylėjo savo draugą. Tokių ištikimų draugų kaip Finas nedaug. Nesrina nusišypsojo draugui ir abu besijuokdami ir kalbėdami nužingsniavo į netoliese esančią jų pamėgtą kavinę.

vėl aš iš ateities haha
pirmas grąžinu nieko beveik nekeisiu, bet ilgesnes dalis dar truputį taisysiu, nes ten,, ten kažkas

antra valanda ir dangus akyseTempat cerita menjadi hidup. Temukan sekarang