ERNOLA

Twenty-eight

Pavargau. Tai žodis kuris pagaliau palieka mano lūpas. Pavargau nuo visko. Pavargau nežinoti nuo ko pradėti ir ką verta atstatyti, o ko geriau net neliesti. Pavargau nuo savęs. Noriu pranykti nuo žemės paviršiaus, kad niekas nežinotu kas aš ir ką galiu. Galit vadinti mane neatsakinga, bet aš nebegaliu.  Jau noriu viską mesti, bet žinau, kad negaliu. O vis dėlto jei ir mesčiau, kas blogiausio gali nutikti? Juk Ernola viską sugriovė tai jam nerūpi,o jei nerūpi jam tai kam tai tvarkyti.

Pakilau nuo grindų. Greit akim permečiau kambarį. Daigtai buvo išmėtiti po visą kambarį daug ginklų ant grindų. Sienose skylės nuo kulkų ir nuo smūgių. Kėdės sulūžusios, langas išdaužtas. Susiradusi mašinos raktus ir pagriebusi pirmą pasitaikiusi pistoletą išėau iš kambario. 

Gyvenau najame gaujos name. Nežinau kaip gyveno gauja visai nesirūpinau tuo. Manau tuo pasirūpino tas blondinas.

Praeinant keletas narių  manę stebėjo nustebusiais veidais.

-Klausyk, gal žinai, kur galiu rasti  Jamies?-Paklausiau sustabdžius kažkokį vaikiną.

-Jis pas Riką.

-Kur tai yra?

-Aš galiu nuvežti, nes tu negali vairuoti tokios būklės.

-Ką tu čia nušneki mano būklė normali. Koks adresas?

-Kada tu valgei? Apskritai pusė manė, kad jau pasiplovei, o tu ką kambarį buvai?

-O iš kur, proto bokšte , šuviai ir trenksai sklisdavo?

-Čia tavo darbas?

-MHH.

-Aš vis tiek tave pavešiu.

-Ai, kaip nori.

-Ir tu negali taip neštis ginklo.

-Aš per vienas tu čia toks, kad man aiškintum?

-Jamies draugas, gaujos narys. Aš Karteris.

-Aš Ara.

-Malonu.

Toliau visą kelia buvo tylu tik roko muzikos garsai sklido pro kolonėles.

Jam sustojus prie didelių vartų jie atsivėrė. Tai buvo kažkokie rūmai. Dėl kažko man sutraukė skandį.

-Lipam.-Tarė.

Aš sekiau paskui Karterį, nes čia ir pasiklysti įmanoma. 

-Labas, kur JIE?-Paklausė  kažkokios senos moterytės su namų tvarkytojos apranga.

-Labas, Karterį, jie žaidimų kambaryje.- Tarė moteris labai atidžiai mane stebėdama.

Karteris nieko jai nesakė, o tiesiog nuėjo į tą jos minėta žaidimų kambarį.

-Sveiki, vyručiai, viena mergina labai norėjo susitikti.-Tarė Karteris įeidamas į didelia žaidimų erdvę.

-Ara?-Tarė Jamies

-Arabelė? -Tarė Rikardas Lapansa, Italas mano sužadėtinis iš kurio lovos mane ištraukė Ernolos vyrai.

-Mums reikia pasikalbėti, Jamies. DABAR.-Tariau žiūrėdama į Rikardą.

-Apie ką?

-Aš išvykstu. Jei Jis viską sugadino reiškia jam visai tai nerūpi. Man taip pat nerūpi, kad imčiau tvarkyti. Imk ir tvarkykis lyg tai būtų tavo gauja. Dabar bosas tu. 

-Tu gal juokauji? Taip niekas nesielgia.

-O kas griauna savo gauja iki pamatų? Gal tas, kuris jos nenori ir nori ją visiškai sunaikinti. Jei nenori aš galiu viską iki galo sumauti ir dingti, bet duodu šansa turėti ir vadovauti.

-Aš nežinau kaip tai sutvarkyti.

-Aš taip pat. Ir manau lengviau imti ir ant to kas yra tieisog kurti viska iš naujo ir vadelias atiduodu tau arba galiu atiduoti Edvardui, kuris tikrai tuo apsidžiaugs.

-Ne. Aš perimsiu. Tik aš nieko neišmanau apie ryšiu kūrimą ir gaujos klestėjimą.

-Tam yra Tomis ir va Rikardas taip pat tau padės Korleonės šeima.

-Pala tu man čia va taip ir paieki ją?

-Taip. Aš turiu kai kuo kitu pasirūpinti.

-Na gerai.

-Tai viso ir sekmės, nes tau jos prireiks.-Tariau ir jau buvau be išeinanti.

-Tu rimtai man nieko nepasakysi?-Paklausė Rikardas.

-O ką tu nori išgirsti?

-Aš maniau, kad tave jis nužudė, o tu gyva.

-Gyva. Tarp mūsų viskas buvo baigta, kai jie mane išsivežė.

-Kas tai po velnių nusprendė?

-Aš man tavęs nereikia.

-Ką tu vėl nusišneki.Juk buvom susitarę, man tu niekada nemeluosi ir visada rasi paguodos ir pagalbos .-Tarė jis suimdamas už rankų.

-Tai...aš negaliu... aš pavargau ir turiu kai ką padaryti... mes negalim..

Jis mane pabučiavo. Tas nuostabus jausmas lyg būtų pagaliau grįžus į  namus. Tas jo kvapas aštrus ir tuo pačiu saldus. Kaip aš jo pasiilgau. Viskas ko man reikėjo buvo taip netoli.

-Aš tavęs nesiruošiu paleisti tik ne dabar ir ne tuomet, kai tau manęs reikia labiausiai, amore.

-Gerai, bet aš nenoriu grįžti į gaujas.

-Tu niekada neturėjai ten būti įtraukta.-Tarė pabučiuodamas man į pakaušį.

-Aš turiu dar kai ką padaryti. Ir man reikia jūsų pagalbos.- Tariau žiūrėdma į jo rudas mylinčias akis.

--------------------------------------------------------------------------------------------------

Nuotraukoj Rikardas.

Tai priešpaskutinė dalis bet dar bus ir epilogas. 

Nuomonių

Vote