The end

523 25 8
                                    

Vestuviu diena. Taip šiandien mano ilgai planuotos vestuvės. Vilkiu pūsta baltą suknelę, mano plaukai susukti į gražu kuodą, veidą dengia ilgas baltas veliumas, o rankose laikau nedidelia baltų ruožių puokštę. Einu iki altoriaus prie kurio stovi kunigas ir mano mylimas Rikardas. Mane veda Rikardo tėvas. Aš labai gerai sutariu su visa didelia Rikardo šeima. Jis turi tris brolius ir dvi seseris. Rikardas yra jauniausias iš brolių. 

Eleną su savo dviem vaikais sėdi pirmoje eilėje. Mano brolio nėra, nes jis gydosi pykčio valdymo sutrikimą. bet tai nesvarbu, nes aš išteku. Aš sulaukiau laimės.

Rikardo tėvas priveda mane iki sūnaus.

-Tegul nuo jos veido nedingsta šypsena.-Tarė ir grįžo prie Rikardo motinos Marijos.

Po labai gražaus kunigo pamokslo galiausiai mes prisiekėmė  savo amžiną meilė Dievo akivaizdoje. 


Po  devynių mėnsių...

-Kaip aš tavęs nekenčių.-Per skausmą sugebėjau išrėkti.

-Mažute, aš tave mylių ir dar šiek tiek pasistenk, kad mūsų berniukas išvystų šį žiaurų pasaulį.

-AAAA.

-Jau beveik. Matau galvytę. Stumkit.

-Na, širdelę, pasistenk dar kartą.

Verkdama ir per didelius skausmus pagimdžiau nuostabaus grožio žmogutį Antonijo.

-Aš tau toks dėkingas už tokia gyvenimo dovaną.-Tarė Rikardo.


ERNOLADonde viven las historias. Descúbrelo ahora