ERNOLA

Nineteen

Žaisdami jau gal apie valandą buvau apkaltinta dešimt kartų, kad išvykau ir viską palikau tėvui. Du kartus galvojau juos iššaudysiu, bet Jamies sustabdė. Negana to tas Korleonės sūnus vis savo rankas deda ant mano kojų. Taip pat jau geriu nežinau kelintą stiklinę brendžio.-Tau reikia blaivios galvos, tai baik gert ir eik prie reikalo dėl kurio juos čia sukvietei.-Pasilenkęs link manęs tarė Jamies. Aš tik pakėlusi delną paglosčius švelniai jo skruostą ir žvelgiau į žydras akis. Šią ramybės akimirka nutraukė Korleonės sūnus uždėdamas savo didelią plaštaką ant mano šlaunies ir ją skaudžiai suspausdamas. Atsitraukusi nuo Jamies atsisukau į jį.
-Kas yra?
-Man tai nieko.-Tarė lyg niekur nieko, bet rankos nepatraukė ir vis dar skaudžiai spaudė šlaunį. Nežinau kodėl bet maniau jei iškelčiau sceną, jog jis laiko ranką ant manęs, būtų labai blogai.
-Taigi mes čia jau apie valandą, bet niekaip neprieinam prie svarbių dalykų.
-Tu teisi, bet ar ne pati esi dėl to kalta?-Paklausė Lučianis. "Vėl kalta aš. Nuostabu."
-Noriu, kad galutinai nuspręstumėte kokios sritys kuriai šeimai priklauso. Manau, kaip visų šeimų galvą, Ernolos šeima, turi turėti lenktynių sritį.
-Šeimų galva sakai? Nemanai, kad per du metus šeimų galvos vietą užėmė kita šeimą?-Al Capone.
-Aš atlieku savo namų darbus, jei tuo domiesi.-Bjauriu tonu atkirtau.-Tai ko norit jūs ir kaip dėl lenktynių?
-Imk tas lenktynes, vis tiek aš nesugebu iš jų gerai uždirbt.-Tarė Lučianis.- Ir aš noriu ginklų bei prostitucijos.
-Nesąmonė. Prostitucija bus Korleonėms.-Tarė Korleonė.
-Ne, Korleonėms priklauso pagal seną susitarimą lošimo punktai.-Tariau įsikišimą.
-Dabar noriu prostitucijos.-Pareiškė suspausdamas šalaunį ir žvelgdamas žudančių žvilgsniu."Buvau tesi, kad jis visai nepanašus į tėvą. Jis visai nesivaldo"
-O jūs Pone Capone?- Paklausiau vis dar žiūrėdama į Korleone.-Aš galiu imti lošimo punktus ir cigarečių kontrabandą.
-Kaip kiti manot? Man tinka.
-Tinka.-Korleonė
-Taip.Tinka.-Lučianis.
-Tuomet man dar tegul priklauso narkotikų sfera.-Tariau stebėdama jų reakcijas.
-Ne. Narkotikais dalinamės  kartu.-Tarė Korleonė pašaipiai nusišypsodamas.
-Gerai, bet jei kas su Ernolomis dalinasi  kokia sfera pelnas būna 40% ir 60%.-Tariau taip pat nusišypsodama pašaipiai.
-Ne. 50% ir 50%.
-Tu čia naujas, bet turi žinoti,kad Ernolos nesiderina ir nekeičia pradinio susitarimo.Jei nori dalintis narkotikais dalijamės, bet man iš pelno eina 60%, o tau 40%.Tai paskutinis variantas.-Tariau šaltai.
-Tai tu gal, mergšę, nesupranti.Bus po lygiai arba man didesnė dalis.-Tarė suspausdamas mano šlaunį dar stipriau.
-Šita klausimą mes apsvarstysime atskirai.-Tariau grubiai numesdama jo ranką , bet ramiu tonu, nors viduje viriau iš pykčio.-Tai dabar yra taip. Lučianis valdo ginklus. Al Capone valdo cigaretes ir lošimo punktus. Taip?
-Taip.-Lučianis.
-Būtent.-Al Capone.
- Tuomet pasirašom sutartį,tačiau jei bent vienas ar kitas imsis kokių nors priemonių pakeisti šiuos nutarimus prasidės karas tarp šeimų. Ir manau galit suprasti, kad tai nesibaigs gerai ir gali nukentėti ne tik jūs bet ir jūsų šeimos, kurios jums tokios svarbos.-Tariau neatitraukdama žvilgsnio nuo Korleonėskaip ir jis nuo manęs.
- Va pagaliau, mums jau pradėjo tavęs tokios trūkti.-Linksmai tarė Al Capone.Jamies padavus lapą aš surašiau, kas kam priklauso ir kokos sąlygos laukia jei to bus nesilaikomą. Tik visam šiam parašyme praleidau savo ir Korleonės šeimą, nes su juo bus kita kalba.-Štai perskaitykit ir pasakykit ar sutinkat su sąlygom.-Tariau ištiesdama lapą Al Caponei bei Lučianiui.Kol jie skaitė ir kažką tarpusavyje murmėjo mane degino žvilgsniu Korleonė.
-Ara, reikia pasikalbėt.-Tarė Jamies.
Aš grakščiai paklus nuo kedės priėjau prie jo.
-Kas?
-Kas tau yra tas Korleonė? Jis visą vakarą tave bando nužudyti žvilgsniu.
- Man jis niekas. Pirmą kartą matau, bet kažkoks labai priešiškas.-Tariau.
Nežinau ar gali taip būti, bet manau jam palengvėjo tai sužinojus. Jis daugiau nieko nesakė tik pasilenkęs įsisisiurbė man į lūpas. Šis bučinys buvo pilnas jausmų, kurie man buvo visai nepažįsta ir net gąsdinantys. Atsitraukus jis suglaudė mūsų kaktas, o aš užsimerkus giliai kvepavau.
-Kodėl taip padarei?-Tylai paklausiau.
-Nes norėjau to visą vakarą vos tik tave pamatęs su šia nuostabia suknelę.-Tylai sušnabždėjo ir vėl pabučiavo lėtu, šlapiu, nekur nevedančiu bučiniu.
-Arabelę,-Sušuko kažkas iš kito kambario.
Atsitraukus nuo Jamies patraukiau link girdėto balso šaltinio.
-Sutinkat su sąlygom?
- Tu gal juokauji? Aišku, kad ne. Kaip suprast, kad viena šeima negali būti kitos šeimos teritorijoje jai nepranešus apie tai. Tai juk nesąmonė. 
-Kodėl tai nesąmonė, pone Lučiani?-Paklausiau ramiai, tačiau tonas buvo šaltas.
-Nes...nes...
-Mes nežinome..., kurios valdos kam priklauso, nes mes lyg ir nesam iki galo pasiskirstę.-Tarė Al Capone.
Po jų pareiškimo aš pasimečiau ir neradau kaip savo nesupratimo išreikši  žodžiais,juk teritorijas suskirstyti šeimoms buvo mano pirmas darbas, kai tėvas liepė perimti su šeimomis susijusius darbus. Tai buvo gal prieš 10 metų.
-Kaip tai nežinot savo teritorijų?-Tariau susitvardžiusi.
-Matai, tavo tėvas ne šiaip nerengė susitikimų . Jis nusprendė visoms sritims vadovauti pats.-Al Capone.
-Ir tave čia grąžino ne šiaip sau. Tu kaip visada, turėjai sutvarkyti jo padaryta betvarkę, tačiau dabar turi savo darbą, kurį darei nuo 11 metų turi perdirbti iš naujo, nes tavo tėvas jį sunaikino per  valandą.-Ramiai tarė Lučianis.
Jiems baigus kalbėti aš paklau nuo stalo ir priėjau prie barmeno.
-Degtinės butelį duok.-Bejausmiu balsu tariau. Jam traukant butelį surinkau tėvo numerį.
-Kodėl?-Ištariau tim vieną žodį, nes daugiau buvo pasakyti per sunku.
-O...ča tu
-Atsakyk!!!
-Matai..-Tarė ir aš padėjau ragelį, nes jau žinojau, kad pakartos Lučianio ir Al Caponės žodžiu ar dar kažką pasieks.Taip, man buvo keista, kai radau sąskaitas iš sričių, kurios mūsų šeimai nepriklauso, bet nemaniau, kad jis sunaikins mano 10 metų darbą, kuriuo tikrai didžiavausi. Tai buvo venintėls dalykas gyvemine teikęs  džiaugsmą, nes Šeimas subūriau aš, nuo paskutinio jų kivirčo, kuro kaltininkas irgi buvo mano tėvas.
Su butelu grįžau prie stalo. 
-Ką mano tėvas padarė yra neatleistina ir labai už jį atsiprašau, bet šiandien viską sutvarkysim.-Tariau pildama degtinės į stiklinę ir ją užsiversdama.