ERNOLA

Twenty five

Privažiavus prie namo, kuriame nuo šiol gyvena visa gauja išlipom iš mašinos. Mačiau, kad Arai dar silpna ir ji vos įėjusi į namą sudribo į fotelį.
Visi keistai susižvalgė, kurie buvo sverainėje. Keli pažvelgė į mane klausdami, kas per velnias. Tačiau pats nieko nesupratau. Ji tiesiog užsimerkusi tankiai kvėpavo.

-Kodėl nei vienas nepasakėt, kad Ernolos valdo viską?-Paklausė vis dar užsimerkusi.

-Manėm, kad viską žinai, nes taip greit ėmeisi darbo.-Tarė sutrikęs Tomas.

-Kurie padėjo Edvardui? Nors ne, jūs būsit visad ištikimi mano....Ernolai? Jei jis bet ką lieps darysit tai. Visai nepaklūsdami mano įsakymams?-Tarė prasimerkdama ir tyrinėdama nustebusius ir išsigandusius veidus.

-Gerai. Jūs bosą galit išsirinkti patys. Ir patarimas, išsirinkti tokį, kurio tikrai klausysit ir nenorėsit nuvilti.-Tarė ir atsistojusi nuo fotelio išėjo iš kambario.

-Kas čia buvo?-Paklausė Tomas.

-Manau ji ti ką atsistatydino.-Tatė Johanas.

Aš buvau pasimetęs. Nesitikėjau, kad ji pasiduos. Juk nieko kaip ir neįvyko. Gal Ernolu dvare kas įvyko?

-Jamies, ką mes dabar darom?-Paklausė Tomas.

-Susigražinsim ją.-Tariau pats savęs negirdėdmas ir nesuprasdamas ką sakau.

-Ką?

-Ji vienintėlė gali viską sutvarkyti. Ji turi genialia galva. Tačiau dabar reikia įsikelti sau į galvą, kad tai ji mūsų bosas.  Vykdyti jos užduotis pilnu pajėgumu. Ir stengtis neapvilti. Ją paskyrė buvęs bosas. Ir jis žinojo ką daro. Narkotikus pavogė Edvardas norėdamas parodyti, kad ji tikrai nemoka mūsų valdyti. Kažkas padėjo, nes vis dar palaiko senąjį Ernola. Bet to būti negali. Jei kas prieštarauja prašau sakykit. Jei ne tuomet ją susigrąžiname.. -Tariau.
Niekas neprieštaravo todėl apsisukęs išėjau jos ieškoti. Man vis neaišku kodėl ji pasisuoda ir tikrai to jai neleisiu. Aš esu įsitikinęs, kad tik ji gali viską sutvarkyti ir valdyti gauja.
Važiuodamas mažina pats nežinodamas kur. Tiesiog žvalgiausi. Gal ji kur šalikėjėj eina.
Pravažinėjau valandą. Niekur jos neradau todėl užvažiavau pas Timą į barą. Ir vos įėjus į barą pamačiau ją su buteliu jack šokančia ant baro.

-Kas čia vyksta?-Paklausiau Timo, kuris stebėjo Ara.

-Ji nešneka su manimi. Bandžiau paklausti kaip sekasi ar kaip sveikata, bet nieko nesakė tiesiog prašė išgert. Nenorėjau duoti, bet vos nenušovė kažkokios merginos buvusios šalia.-Nenuleisdamas žvilgsnio nuo Aros kalbėjo.

-Ji atsistatydino.-Tariau taip pat žvilgtelėdamas į ją. Ji graži.

-Ką? Kaip tai?

-Nežinau. Aš jos nesuprantu. Ją sukrėtė tiesa, apie ją. Manau jai reikia laiko. Jai pačia reika susivokti kas vyksta.

-Gal ir teisus, bet jei tiesa ją skaudina ji ją ignoruoja, o nebando susivokti kas dedasi.

-Tai kaip paaiškinsi ši cirką?-Paklausiau.

-Nielas nepažįsta Aros. Niekas nesupranta, kas dedasi jos viduje. Ji niekam neatsiverai. Aš pats nebežinau. Ji niekada nepasiduodavo. Niekas nežino kur ji buvo du metus. Jos tėvas ją vos atkapstė iš kažkur. Ji taip nenorėjo čia grįžti.

-Jamies.-Ištarė Ara mums kalbantis su Timu.

-Ara.-Tariau. Ji atsisėdusi ant baro apsikabino rankojis mano kaklą.

-Tu labai gražus.-Tyliai sušnabždėjo man į ausį.

Žvilgtelėjau į Timą jis stovėjo išsižiojęs.

Po keliu sekundžiu mano lūpos susilietė su putliomis Aros lupomis.