ERNOLA

Twenty

#Jamies
Vos įėjas į namą likau nustebęs vaizdu, bet ne namo, o merginos, kuri mane pakvietė į vidų. Ji atrodė lyg visai kita asmenybė. Jos plaukai susukti į didelį išsidraikiusi kuodą leido pamatyti liauną kaklą,kuris buvo slepiamas po plaukais. Jos suknelė išryškino dar nematytus kūno linkius. O aukštakulniai pailgino ir taip ilgas seksualias jos kojas. Ji atrodo lyg tikra dama, kuria tikrai nelaikiau išvydęs pirmą kartą. Ji iš pirmo žvilgsnio atrodė lyg viesulas , bet dabar ji lyg nuo žurnalo viršelio nužengusi dama stovinti prieš mane.

Mums pasisveikinus ji paklausė ar moku žaisti pokerį. Aš jai meluodamas atsakiau,kad nelabai, nors su draugais dirbdami prostitucijos versle nieko geresnio ir neveikdavom be pokerio. Jai žaidžiant baigdavosi pinigai statydavom savo turimomis merginoms.
Tie metai buvo patys juodžiausi mano gyvenime. Aš visuomet vaikščiodavau apgirtęs ar apsvaigęs, bet dėl šio laikotarpio turiu šiokį tokį pasiaiškinimą. Kaip tik suėjus šešiolika mirė nuo sunkios ligos motina, o tėvas dingo prieš man gimstant tad apie jį nieko nežinau, ir likau be nieko, tačiau vieną dieną manęs vos nepartrenkė Monro vairuotojas, kuris tuo metu vežė ir patį Monro bei jo sūnų Edvardą.

Apie Monro šeimą kaip ir kitas tris sklandė gandai, kurie versdavo jiems jausti baimę persmelkta pagarba.

Žodžiu tą dieną Monro šeimos galva mane sumušė ir davė du pasirinkimus, pirmas būti nužudytam, o antras dirbti Monro šeimos viname iš verslų. Būdamas jaunas norėjau gyventi todėl pasirinkau antra variantą, kuri neatnėšė man didelės laimės, bet aš esu gyvas.

Mano prisiminimų pliūpsnį nutraukė durų skambutis. Ara jas pravėrus šaltai paklausė:
-Kas nutiko?
-Kas nuriko?!?-Surėkė jos brolis.-Tu surengi šeimų susitikimą ir niekam apie tai nepraneši. Štai kas, po galais, nutiko!
-Oho kokia tragedija.-Sarkastiškai sušuko Ara.-Tačiau leisk tave nuliūdinti apie šį susitikimą žino Jamies, kuris vienintėlis ir privalo žinoti.
-Tas, skeletas?
-Pats tu skeletas ir varyk laukt.
-Neaiškink!!!-Surėkė.
-Nerėk ant jos.-Net nepstebėjau kaip atsidūriau prieš Arą
-Ginėją susiradai?-Pašaipiai nusijuodamas paklausė.
-Kas nutiko?-Bet Ara nekreipusi dėmėsio į jo repliką pakartojo ankstesnį savo klausymą.
-Na aš irgi esu Ernolos šeimos dalis ir, manau, turiu teisią čia būti.-Tarė ir jau norėjo praeiti, bet aš užtvėriau kelią žengdama į priekį link jo.
-Tu esi ta silpnoji šeimos grandis, kuriai nepriklauso jokie sprendimai susiję su "verslu" . Jūs su motina abu priklausot šiai grandiniai. Kitaip tariant esat ...niekas.
-Ara, nemanyk esanti pasaulio bambą. Nes esi tik nedapista kalė, kuri ilgai netems.-Tarė jis ir mėgino ją pastumti.- Ir tu man negrasink čia aš esu vyresnis.-Visai rimtai tarė, kas atrodė labai juokinga.
-Tu gal juokauji?!?. Aš tau grasinu? Dink tik tai!-Sušuko uždarydama duris jam prieš nosį.
Ji prie durų pastovėjo kelias minutes, kol aš nebegalėdamas į ją tokią žiūrėti timptelėjau link savęs už rankos ir apkabinau, nes, manau, jai to laba reikėjo to. Mums taip pastovėjus keias minutes į duris kažkas pasibeldė todėl aš palenkęs galvą jai į plaukus sušnabždėjau:
-Aš įleisiu, o tu eik išgert ir pamiršk Edvardą.
Jai išėjus atsikvėpiau ir pradariau duris išvysdama patį bjauriasią žmogų visoje žemėje tai Maiką Korleonę.
-O kas gi čia dirba patarnautoju.-Šmaikštuolis prakalbo.
-Maikai!-Suurzgė už jo stovėjas Al Caponė.-Čia Ernolos namai ir juose elgemasi pagarbiai su visais, jei nenori, kad tėvas gautu laidoti dar vieną sūnų.
-Užeikit, Ara jūsų laukia.-Tariau plačiau praverdamas duris.
-Ji Arabelė, berniuk.-Tarė Lučianis įeidamas paskutinis.

Aš išėjau į lauką ir prisidegęs cigaretę bandžiau nuraminti nervus, nes jie greitai gali išsiveržti. Su Maiku mudu turim įdomiai istorija. Mes buvom draugai, kai aš gyvenau savo juodžiausiu metus. Mes dažniausia vis krušdavom kekšes, kol jos atsidurdavo ligoninėje nuo lūžusio klubo, rankos, ar kažkokių problemų tarp koju. Mūsų toks draugavimas tesėsi du metus iki to nu5ikimo su Ernolos šeimos galva. Dėl mano pasirinkimo Markas manęs nekenčia iki dabar.
Surūkes gal penkta cigaretę grįžau į vidu, kur jie jau sėdosi prie stalo. Vos susėdus tapo nejauku, nes vis pareidavo kokia pašaipa Arai dėl jos dingimo arba tėvo. Kelis kartus maniu, kad ji vožtels Lučianiui su Al Capone,todėl padėjęs jai ant pečių ranką vis įgnypdavau į petį, kai kildavo įtarimų dėl jos nesivaldymo. Negana to visą laiką Korleonė jaunesnysis buvo savo leteną uždėjęs ant merginos nuogos šlaunies. Kas mane beproto siutino. Nebegalėjas valdytis tariau pasilenkęs link Aros:
-Klausyk, gal eik prie reikalo?-Ji neatsisukusi šyptelėjo.
-Taigi mes čia jau apie valandą, bet niekaip neprieinam prie svarbių dalykų.-Tarė tiems trims.
-Tu teisi, bet ar ne pati esi dėl to kalta?-Pagiežingai paklausė.
-Noriu, kad galutinai nuspręstumėte kokios sritys kuriai šeimai priklauso. Manau, kaip visų šeimų galvą, Ernolos šeima, turi turėti lenktynių sritį.-Tarė visai nekreipdama dėmesio į Lučianio komentarą.
-Šeimų galva sakai? Nemanai, kad per du metus šeimų galvos vietą užėmė kita šeimą?-Pašaipiai paklausė Al Capone.
-Aš atlieku savo namų darbus, jei tuo domiesi.Tai ko norit jūs ir kaip dėl lenktynių?-
-Imk tas lenktynes, vis tiek aš nesugebu iš jų gerai uždirbt.-Tarė Lučianis.- Ir aš noriu ginklų bei prostitucijos.-Oho neperdaug bičelis nori?
-Nesąmonė. Prostitucija bus Korleonėms.-Tarė piktai Maikas.
-Ne, Korleonėms priklauso, pagal seną susitarimą lošimo punktai.-Tarė ramiai Ara.
-Dabar noriu prostitucijos.-Pareiškė kaip mažas berniukas norintis mašinytės parduotuvėje.
-O jūs Pone Capone?-Paklausė Ara degindama žvilgsniu Maiką.
- Galiu imti lošimo punktus ir cigarečių kontrabandą.-Prisidegdamas cigarą tarė.
-Kaip kiti manot? Man tinka.-Tarė Ara.
-Tinka.- Tarė Korleonė neatitraukdamas akių nuo merginos
-Taip.Tinka.-Lučianis.
-Tuomet man dar tegul priklauso narkotikų sfera.-Ara tarė.
-Ne. Narkotikais dalinamės kartu.-Tarė Korleonė pašaipiai nusišypsodamas.
-Gerai, bet jei kas su Ernolomis dalinasi kokia sfera pelnas būna 40%.-Tarė Ara
-Ne. 50% ir 50%.
-Tu čia naujas, bet turi žinoti,kad Ernolos nesiderina ir nekeičia pradinio susitarimo.Jei nori dalintis narkotikais dalijamės, bet man iš pelno eina 60%, o tau 40%.Tai paskutinis variantas.-Tarė šaltai.
-Tai tu gal, mergšę, nesupranti.Bus po lygiai arba man didesnė dalis.-Tarė visas perpykęs.
-Šita klausimą mes apsvarstysime atskirai.Tai dabar yra taip. Lučianis valdo ginklus. Al Capone valdo cigaretes ir lošimo punktus. Taip?
-Taip.-Lučianis.
-Būtent.-Al Capone.
- Tuomet pasirašom sutartį,tačiau jei bent vienas ar kitas imsis kokių nors priemonių pakeisti šiuos nutarimus prasidės karas tarp šeimų. Ir manau galit suprasti, kad tai nesibaigs gerai ir gali nukentėti ne tik jūs bet ir jūsų šeimos, kurios jums tokios svarbos.-Tarė neatitraukdama žvilgsnio nuo Korleonės kaip ir jis nuo jos.
- Va pagaliau, mums jau pradėjo tavęs tokios trūkti.-Linksmai tarė Al Capone.

Aš padaviau merginai lapą ir tušinuką. Ji greitai surašė viską dailiu raštu ir padavė Lučianiui.

-Štai perskaitykit ir pasakykit ar sutinkat su sąlygom.

-Ara, reikia pasikalbėt.-Tariau negalėdamas daugiau stebėti kaip tas nedakruštas pimpis žiūri į ją.
Pakilęs nuo kedės išėjau iš kambario. Ji lėtais ir gragžčiais žingsniais priėjo prie manęs.
-Kas?
-Kas tau yra tas Korleonė? Jis visą vakarą tave bando nužudyti žvilgsniu.-Kažką sumaliau.
- Man jis niekas. Pirmą kartą matau, bet kažkoks labai priešiškas.-Tarė žvelgdama į mane. Ir pajaučiau palengvėjimą, kad jai jis nepatinka. Ir nežinau kodėl pasilenkiau link jos nuostabių raudonų lūpų. Pirma karta bučiuodamas moterį kažką jaučiu ir tai be proto malonus jausmas. Mums atsitraukus suglaudžiau mudviejų kaktas ir stebėjau jos ramų veidą.
-Kodėl taip padarei?-Tylai po kelių sekundžių paklausė.
-Nes norėjau to visą vakarą vos tik tave pamatęs su šia nuostabia suknelę.-Tyliai sušnabždėjau vėl ją pabučiuodamas.
-Arabelę,-Sušuko iš kito kambario.
Atsitraukus nuo manęs pradėjo eiti link kambario. O aš sulaukiau Timo skambučio ir išėjau į kiemą.

-Klausau.
-Blondine, man tiką pranešė, kad Arabelė surengė šeimų susitikimą, kaip viskas sekasi? Ar ji jau sužijojo?
-Ką jai reikia sužinoti?
-Ką padarė jos tėvas.
-O ką jis padarė?
-Baik, malt šudą! Ar ji sužinojo, kad jos tėvas neteisėtai pasisavino visas sferas?
-Dar ne. Jie net neužsiminė apie tai.
-Bet kai ji sužinos... prašau būk šalia jos ir kad ji nepadarytu jokios kvailystės.
-Gerai.-Tariau ir padėjęs ragelį grįžau į vidų.

-Ką mano tėvas padarė yra neatleistina ir labai už jį atsiprašau, bet šiandien viską sutvarkysim.-Išgirdau prislėgta jos balsą ir suvokiau, kad ji jau žino.

Įėjas į kambarį išvydau Ara su degtinės buteliu, Al Capone su Lučianiu labai nustebusius ir nieko nesuprantanti Maiką. Atsisėdau į savo vietą ir sulaukiau keistų žvilgsnių iš Al Caponės ir Lučianio.
-Kodėl jūs nepradėjot karo, jam taip padarius?-Paklausė mergina.
-Mes jį pradėjom, bet Vitas jį užbaigė nužudydamas Korleonės sūnų ir išniekindamas jo lavoną.-Tarė Lučianis.
-Kodėl nekeršyjot?
-Nežinau, kai tu dingai mes supratom, kad viskas grius ir gal net patys tam leidom.-Al Capone.
-Gerai, dabar aš čia. Jamies,atnešk žemėlapius ir miesto planus.-Tarė atsisukdama į mane.

Pakilės nuo kedės užlipau į darbo kambarį ir paieškojęs radau. Atnešęs padaviau jai. Jį ištiesė planus ant stalo ir pasiėmusi tušinuką pradėjo kažką brėžti.
-Kaip manot jei ribos būtų tokios? Kiekvieno ribos apima valdoma sritį ir dar truputį erdvės.
Visi sutikę su ribom pasirašė ant planų. Tuomet ėjo svarbiausias dalykas kokios salygos ir kaip priversti jų laikytis.
Po kelių valandų pikčių, riksmų, dviejų butelių degtinės, trijų romo, gal aštuoniu surukytu cigarų ir daug šukių buvo surašytos salygos dėl sričių, dėl ribų , dėl galimo karo ir taikos.
-Arabelę, tu nuostabus žmogus ir labai džiaugiusi, kad grįžai ir viską sutvarkei.-Tarė Lučianis pabučiuodamas į Aros ranką ir atsisveikinęs išėjo.
-Aš taip pat džiaugiusi tavo grįžimu, mieloji. Gero vakaro.-Tarė paspausdamas Arai ranką.
-Buvo malonu susipažinti, Jamies.Prižiūrėk ją.-Tarė paspausdamas ranką.
Paskutinis liko Maikas.
-Viso, gražuolę, ir jei pasidarys liūdna skambink aš visuomet rasiu tau laiko-Sučiulbėjęs lenkėsi pabučiuoti, bet prie jo pilvo atsirado ginklas.
-Pasakysiu tik kartą. Prie manęs nelysk, nes bus blogiau nei broliui.-Persigandęs Maikas atsitraukė nuo jos ir išėjo pro duris už kurių vis dar stovėjo Al Capinė ir šypsojosi.
Uždarydamas duris atsisukau į merginą, kuri atrodė palūžusi. Priėjau prie merginos ir įsitraukiau į savo glėbį.
-Tu viską sutvarkei. Tu nepasiduodanti ir tą šiandien įrodei ne viena kartą.-Tyliai sušnabždėjau į jos pakaušį. Ir ji tik mane apglėbusį pradėjo verkti. Aš ją stipriai laikiau glėbį ir nieko nesakydamas leidau išsiverkti.